„Mums buvo didelis išbandymas. Tačiau dabar, kai sunkūs darbai jau praeityje, galvoju: galėtų Vilniuje būti ir kitas oro uostas“, – šypsojosi asfaltą oro uosto kilimo ir tūpimo takui gaminusios bendrovės „Fegda“ gamybos vadovas Mindaugas Aškelėnas.
Asfaltas oro uostui keliavo ir iš kitų dviejų įmonių – „Eurovia“ ir „Lemminkainen Lietuva“, tačiau „Fegda“ buvo pagrindinė tiekėja.
Toks jo kiekis tilpo į įspūdingą sunkvežimių skaičių – 4 tūkstančius. Liepos 28-ąją į oro uostą atvežta 7137 tonos asfalto. Maždaug tiek sveria Eiffelio bokšto metalinės konstrukcijos.
„Tiek technikos ir darbininkų vienu metu Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas dar nėra matęs per visą savo egzistavimo laikotarpį“, – teigė „Lietuvos oro uostų“ generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Nors metų darbas, per kurį buvo pasiektas Baltijos šalių rekordas, baigtas, kelininkams ne kiekvieną naktį tenka miegoti. Štai vyksta judrios Geležinio Vilko gatvės remontas ir jau naktį iš pirmadienio į antradienį ten dirbo technika.
Poilsio dienų nebuvo
M.Aškelėnas pasakojo, kad panašių didžiulių projektų būta ir praeityje, tačiau darbams skirtas toks trumpas terminas – pirmas. Pradėjus liepos 14-ąją, paskutiniai privažiavimo keliai baigti asfaltuoti šį pirmadienį.
Kiekvieną parą iš „Fegdos“ iškeliavo po 4 tūkstančius tonų asfalto mišinio. O jo dar reikėjo pagaminti ir gatvėms, keliams asfaltuoti. Tad jeigu būtų sugedę įrenginiai, ištiktų katastrofa.
Visus profilaktikos darbus „Fegdos“ specialistai dirbo naktimis, šeštadieniais ir sekmadieniais.
Oro uosto takui buvo naudojamas pagerintos kokybės asfaltas modifikuotu polimerais bitumu. Toks klojamas greitojo eismo gatvėse, pavyzdžiui, Geležinio Vilko. Jis yra atsparesnis temperatūros pokyčiams.
Klojo keturis sluoksnius
Kelininkams oro uoste teko kloti net keturis asfalto sluoksnius. „Asfaltui, skaldai vežti buvo išsinuomoti sunkvežimiai ne tik iš Vilniaus, bet net iš Klaipėdos, prireikė didžiulių plotų medžiagoms saugoti“, – prisiminė M.Aškelėnas.
Beje, išskyrus iš Ukrainos atvežtą granito skaldą, visos medžiagos oro uosto takui – lietuviškos.
Oro uostas jau praėjusią savaitę pasigyrė, kad kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija bus baigta rugpjūčio 17-ąją.
Rekonstrukciją atliekančios Latvijos bendrovės A.C.B vadovaujamas įmonių konsorciumas iš viso oro uoste paklojo 180 tūkstančių kvadratinių metrų asfalto. Tai lygu 44 futbolo aikščių plotui.
Remontas visame mieste
Ne tik dienomis, bet ir naktimis kelininkai šią savaitę dirbo ne vien Geležinio Vilko gatvėje.
Buvo remontuojamos ir Gerosios Vilties, Krokuvos, Pergalės, V.Pietario, Savanorių, Skroblų ir kitos gatvės.
Prasidėjo ir Taikos gatvėje liepos pabaigoje važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusios įgriuvos remontas, keistas ją sukėlęs trūkęs vamzdis.
Intensyvūs darbai vyko ir Šilo, Barsukynės, Karių Kapų, Vakarinėje, Kryžiokų Sodų 7-ojoje, Mileišiškių bei Krakiškių gatvėse.
Šią savaitę taip pat paklota raudona dviračių tako asfalto danga Saulėtekio alėjoje.
Tvarkomi ir kiti dviračių takai Birutės bei P.Vileišio gatvėse.
Dirbama ir ne iš to galo
Oro uosto tako kelininkams nereikės liesti daugiau nei dešimtmetį. Vis dėlto jo tinkamumo naudoti laikas trumpesnis, nes asfaltą suėda žiemą ledui tirpdyti naudojami chemikalai.
Tuo metu gatvėse asfaltui kenkia druska bei temperatūros pokyčiai.
„Nors dažnai girdžiu palyginimų su Skandinavijos šalimis, ten per metus nebūna 40–50 ciklų, kai temperatūra iš pliusinės staigiai keičiasi į minusinę“, – sakė M.Aškelėnas.
Tačiau ne vien tai ardo asfaltą. „Fegdos“ gamybos vadovas pažymėjo, kad Vilniuje trūksta bendros miesto plėtros vizijos. Prieš metus suremontuotoje gatvėje asfaltas jau ardomas, nes šilumos ar vandens tiekėjai sumano tiesti vamzdžius.
Juk galima buvo gatvės remontą pusmečiui atidėti, kol bus nutiestos visos komunikacijos, bet dažnai darbai daromi atvirkščiai.
Šulinius važiuojamojoje dalyje M.Aškelėnas pavadino neturto ženklu. Tarkim, tiesiant vakarinį aplinkkelį tinklus po žeme galima buvo išraizgyti šalia kelio. Bet tam būtų iš savininkų tekę išpirkti gerokai daugiau žemės.
Buvo pasirinkta pigesnė išeitis – vamzdynus kloti po asfaltu. Dėl to ir vairuotojų keiksnojamų šulinių tiek daug.
Slenka aplinkkelio šlaitai taip pat dėl to, kad miestas neturtingas. Kad šlaitai būtų ne tokie statūs, taip pat tektų išpirkti daugiau žemės.
