Keliaklupsčiauja prie avižas
Paakinti grūdų perdirbimo įmonės „Malsena plius“, ūkininkai vis daugiau hektarų atrėžia avižoms.
„Bepigu tiems žemdirbiams, kurie ūkininkauja vidurio Lietuvoje – Kėdainių, Pasvalio rajonuose. Žemė ten derlinga.
Mano ūkis – Šalčininkų rajone, kur žemė „pavogta“ iš miško – smėlinga. Jei vidurio Lietuvoje, esant palankiems orams, iš hektaro prikuliama 10 tonų kviečių, mano kraštuose – perpus mažiau. Kviečiai pas mus nenoriai dera. Vienos tonos savikaina būna labai didelė, neverta jų auginti.
Pernai taip ir nutiko. Derlius dėl lietaus buvo labai prastas, grūdų kokybė – taip pat. Tad iš kviečių laukų į kombainus byrėjo vieni nuostoliai“, – šyptelėjo Šalčininkų rajono ūkininkas Kamal Zulfijev.
O štai avižoms auginti jo žemės yra tinkamos – iš hektaro yra pavykę net 6 tonas avižų prikulti. Šiai grūdinei kultūrai tai – daug.
„Avižų supirkimo kainos visada esti mažesnės, nei kviečių. Bet joms ir investicijų mažiau reikia, ir darbo“, – užsiminė K.Zulfijev. Avižomis jis yra apsėjęs apie 300 hektarų žemės. Pagal sutartį su „Malsena Plius“ jis gauna fiksuotą kainą – 135 eurus už toną šių grūdų.
Vilioja programomis
K.Zulifjev avižų pirmąjį grūdavežį pribėrė pirmadienį – rugpjūčio 7-ąją, o antradienį juos atvežė parduoti į Vievį. “Dar anksti. Teks keletą dienų lūktelėti, kad saulė grūdus padžiovintų“, – pratarė ūkininkas.
Pagal programą, parengtą „Malsena Plius“ įmonės, šis ūkininkas augina ir rugius. Štai šios dvi grūdinės kultūros vis daugiau vietos užima ir kitų ūkininkų laukuose.
Pati įmonė, sudariusi išankstines sutartis, jiems tiekia sėklų – ir rugių, ir skandinaviškų veislių avižų. Ir vėliau superka jų derlių. Ir pernai, ir šiemet pagal sutartis su „Malsena Plius“ ūkininkai "skandinaviškas" avižas augina maždaug 3000 hektarų.
Tuo tarpu visoje Lietuvoje avižomis šiemet apsėta maždaug 10 tūkst. hektarų daugiau žemės nei pernai, iš viso – apie 80 tūkst. hektarų.
„Pastaruoju metu rugių pasėliai traukėsi ne tik Lietuvoje, ne kitose Baltijos šalyse.
Ūkininkams svarbu tai, kad jiems nekiltų sunkumų parduodant grūdus. Avižų bei rugių poreikis buvo smukęs, supirkimo kainos – taip pat. Įdėtos ūkininkų investicijos neatsipirkdavo, – kalbėjo bendrovės „Malsena Plius“ grūdų prekybos vadovas Arvydas Noreika. – Parūpiname tam tikrų veislių rugių sėklų atsižvelgdami, kokioje žemėje kurios geriau dera.
Ir per rugiapjūtę superkame iš ūkininkų tai, ką jie užaugina. Bendras tikslas – padidinti Lietuvoje rugių pasėlius. Nes lietuviai mėgsta ruginę duoną“.
Toli naujų partnerių įmonė nė neieško. Rugių sėklų siūlo ūkininkams, kurie pagal programą jau augina avižas.
„Kasmet juk ūkininkams kyla tie patys klausimai – ką sėti, ką auginti. Jiems ypač svarbu, kad jiems nekiltų sunkumų parduodant grūdus. Taigi laukiame šiemet atgabenant didesnio nei pernai rugių kiekio. Kol kas bandomos ir vietinės lietuviškos , ir užsieninės veislės. Tikslas – kuo mažiau chemijos, nes ir gamtą reikia tausoti, ir kokybės neprarasti“, – sakė A.Noreika.
Jau akivaizdu, kad šiemet rugių supirkimo kaina bus didesnė nei pernai – tona, tikėtina, kainuos 125-130 eurų. Pernai kaina buvo 5-10 eurų mažesnė.
Kviečių kainų taip pat laukiama didesnių nei pernai. Ūkininkai, kurie sudarė išankstines sutartis, už toną kviečių gaus apie 160 eurų. Gabenantiems jas be sutarčių šiuo metu, atsižvelgiant į grūdų kokybę (baltymų kiekį bei drėgnumą) mokama 140-150 eurų.
Apie avižas
Selekcininkų išvestos maistinių avižų veislės, kurios brandina grūdus ir Lietuvoje, yra tuo ypatingos, kad jų laukų nevalia purkšti jokiais augimą – želmenų stiebimąsi aukštyn – slopinančiais preparatais.
Paprastai ūkininkai į javų laukus „pila“ daug chemijos, kad javai nepakiltų į aukštį, antraip lietus ir vėjas juos suguldo – priplaka prie žemės. Tie chemijos likučiai atsiduria ir grūduose, tad vėliau – ir maisto patiekaluose.
Suomių mokslininkų – selekcininkų išvestos avižų veislės yra žemaūgės. Todėl jų derliaus gamta taip lengvai nesunaikina.
Avižų Baltijos šalyse apskritai planuojama prikulti bent 100 tūkst. tonų daugiau, nei ankstesniais metais.
Pernai buvo ir derlius mažesnis, ir kokybė prastesnė. Bet supirkimo kainos buvo neblogos, tad nemažai ūkininkų, net ir nedalyvaujančių „Malsena Plius“ programoje, puolė jas auginti.
Apie supirkimo kainas
Apie 150 eurų. Tiek 2016-ųjų rugpjūtį „Malsena Plius“ įmonė ūkininkams mokėjo už kviečių toną. Už avižų toną, atsižvelgiant į grūdų kokybės duomenis buvo mokama apie 120-130 eurų.
Šis avižų derlius – dar tik ketvirtas, kurį sudarę su „Malsena Plius“ išankstines sutartis, pradeda kulti ūkininkai. Įmonė 2014-aisiais jiems įsiūlė maistinių avižų sėklas.
Prieš trejus metus tam ryžosi vos 15-a ūkininkų, kuri tąkart avižomis apsėjo vos 1 tūkst. hektarų. 2016-aisiais plotai buvo triskart didesni, ir jas auginančių ūkininkių – triskart daugiau.
Šiemet avižomis buvo apsėta apie 14 tūkst. hektarų – 10 tūkst. hektarų daugiau nei pernai.
Pasak bendrovės „Malsena Plius“ generalinio direktoriaus Aldo Baltučio, didinti šių pasėlių plotus skatina didėjanti šios grūdinės kultūros paklausa – avižinių dribsnių bei jų produktų poreikis auga.
„Šiemet tikimės, kad avižų byrės apie 4-5 tonas iš hektaro. Priklausomai nuo dirvožemio, kai kuriems ūkininkams gal pavyks jų prikulti dar daugiau“, – užsiminė A.Baltutis.
Eksporto kryptys
Įmonė eksportuoja maždaug dešimtadalį gaminių. Ruginiai bei kvietiniai miltai, jų mišiniai, manai, sėlenos gabenami į Skandinavijos šalis. Daugiausia jų parduodama Danijos, Švedijos, Suomijos kepykloms bei perdirbimo įmonėms. Pastaruoju metu daugiau miltų nuperka ir Afrikos šalys.
Eksporto geografija keičiasi. Ir ne tik dėl to, kad Rusija ar Baltarusija perka jų mažiau. Tiesiog po embargo, nuvertėjus Rusijos rubliui, mums ekonomiškai nebenaudinga prekiauti su šiomis valstybėmis. Be to, rusai, priversti taupyti, ėmė pirkti vietinę – ne tokią kokybišką, bet pigesnę produkciją.
