Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pranešė statybas stabdanti.
Ji teigia, kad sprendimas priimtas remiantis Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK), Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos laikinosios komisijos išvadomis.
Pagrindinė priežastis – neteisėtai įrengti namo pamato atraminiai inkarai gretimame sklype, kuris priklauso Vilniaus arkivyskupijai.
Tačiau ji tam nesipriešina, nes inkarai – laikini. Baigus statybas jie bus išmontuoti.
Kultūros paveldo departamentas irgi tikina, kad jokių pretenzijų statytojams neturi – viskas vyksta pagal įstatymus.
Įmonės „Misionierių namai“ atstovas, advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Linas Sesickas „Sostinei“ pasakojo, kad iš valstybės institucijų iki šiol niekaip nepavyksta išgauti konkretaus atsakymo, kokie pažeidimai neva padaryti ir kaip situaciją būtų galima pakeisti.
– Statybų projektas pradėtas plėtoti 2007-aisiais. Kodėl tik po dešimtmečio prasidėjo darbai?
– 2007 m. iš savivaldybės viešo aukciono buvo įsigytas sklypas su statiniais ir pradėti tvarkyti dokumentai.
Senamiestis – labai jautri vieta, tad nieko nuostabaus, kad procesas užsitęsė. Tačiau nesitikėjome, kad tam prireiks viso dešimtmečio.
Kompetentingos institucijos nusprendė „Misionierių namų“ teritorijai rengti specialųjį planą, o jį rengiant teko atlikti daug įvairių tyrimų.
Minėto plano rengėjas buvo valstybinė institucija – KPD.
Specialusis planas kultūros ministro įsakymu buvo patvirtintas 2015 metų rugpjūtį, o netrukus pradėti ir techninio projekto rengimo darbai.
Šis projektas buvo suderintas su atsakingomis institucijomis, skelbtas achitektūrinės koncepcijos konkursas, o į konkurso komisiją buvo įtraukti KPD, sostinės savivaldybės atstovai ir Architektų rūmų pirmininkas, taip pat žinomi paveldosaugos ekspertai bei architektai.
Jų rekomendacijos buvo įgyvendintos rengiant techninį projektą.
Specialusis planas buvo derinamas ir su kaimyninio sklypo savininke – Vilniaus arkivyskupija. Padaryta viskas, ko valstybės institucijos reikalavo.
– Ar šiuo metu projektas sustabdytas?
– VTPSI pareiškimai apie sustabdytas statybas glumina ne tik statytoją, bet ir specialistus bei bendroves, dirbančias su šiuo projektu.
Jau du mėnesius tendencingai skleidžiama informacija apie darbų sustabdymą neatitinka tikrovės. Projektas iki šios dienos dar nėra sustabdytas ir, bent jau mūsų supratimu, nėra jokio teisinio pagrindo jį stabdyti.
Kultūros ministerija, jai pavaldus KPD ir Vilniaus miesto savivaldybė bendrovei suteikė teisę statyti gyvenamąjį kompleksą „Misionierių sodai“.
Šią teisę dabar ginčija kitos institucijos: VTPSI ir VKPK.
Nepaisydamos to, kad statytojas sausį gavo statybos leidimą ir jau kone pusmetį stato, VTPSI ir VKPK birželį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu iškelti bylą teisme siekdamos panaikinti apie penkerius metus valstybės institucijų rengtą ir derintą teritorijos specialųjį planą bei statybos leidimą.
Tol, kol vyks ginčas, prašoma uždrausti bendrovės vykdomas statybas.
Taip pat apriboti galimybę disponuoti bendrovės statiniais, esančiais pagal specialųjį planą suskirstytoje teritorijoje.
Tapome neįprastos situacijos įkaitais – vienų valstybinių institucijų patvirtintus projektus ir išduotus leidimus prašo panaikinti kitos.
VTPSI šių metų birželį surašė savavališkų statybų aktą, kuriame konstatavo, jog gretimame sklype įgyvendinant „Misionierių namų“ projektą buvo tariamai neteisėtai sumontuoti laikinieji inkarai.
Bet jie yra statybinio proceso sudedamoji dalis ir reikalingi tam, kad būtų išbetonuotos atraminės sienutės. Kai baigiamas statybų procesas, jie pašalinami.
Turime rašytinį Vilniaus arkivyskupijos sutikimą dėl minėtų statybinių inkarų sumontavimo, jį esame pateikę Statybos inspekcijai ir Vilniaus miesto savivaldybei.
Išduodant leidimą statyboms buvo tikrinamas visas techninis projektas ir niekas dėl to nekėlė jokių klausimų.
Tačiau leidimo pagrindu pradėjus statybos darbus pats projektas sulaukė tokio didelio politikų ir įvairių visuomenės grupių susidomėjimo, vėl viskas pradėta naršyti po siūlelį.
Pradinis VTPSI ketinimas buvo sustabdyti visas statybas, bet galiausiai jos stabdytos tiek, kiek tai susiję su tariamai neteisėtu laikinųjų inkarų įrengimu sostinės arkivyskupijos sklype.
– VTPSI viešai išplatintoje informacijoje minimi „esminiai pažeidimai“. Kas turima omenyje?
– Atvirai kalbant, mes šių pažeidimų nežinome.
Kai prasidėjo istorija su inkarais, kreipėmės į savivaldybę, kuri išdavė statybų leidimą, prašydami, kad leidime būtų įrašyta gretimo statybų sklypo savininkė – Vilniaus arkivyskupija, juk tam tikra apimtimi darbai vyksta ir jos sklype.
Savivaldybė prašymo tenkinti negalėjo, nes nėra tam jokio teisinio pagrindo, ir dėl situacijos išaiškinimo kreipėsi į Aplinkos ministeriją, bet iki šios dienos jokio atsakymo nėra.
– Statybų leidimas buvo išduotas, o paskui suskubta jį stabdyti motyvuojant galimais viešojo intereso pažeidimais?
– Jei buvo pažeistas viešasis interesas ir dabar jis ginamas, gal kas nors galėtų pasakyti, koks buvo to viešojo intereso turinys ir kokios jo įgyvendinimo sąlygos?
Kol kas iš valstybės neišgirdome atsakymo, kas buvo padaryta ne taip.
Neretai už tariamai ginamo viešojo intereso slypi privatūs interesai, o juos ginančios viešojo administravimo ir teisėsaugos institucijos, sąmoningai ar ne, tėra klusnūs privačių interesų įrankiai.
Jei šio projekto atveju viešojo intereso turinys yra valstybės (ir jos atsakingų institucijų) pasakymas investuotojui, kad jis apskritai nieko valdomame sklype neturi teisės statyti, tai būtų gerai, kad tai jam aiškiai tos institucijos ir pasakytų.
Jei jam bandoma pasakyti, kad teisė statyti turėtų būti įgyvendinta kitaip, tai būtų gerai, kad kažkas iš tų ginčijančių institucijų aiškiai įvardintų, kaip tai turėtų būti padaryta.
Projekto plėtotojai darė viską, kas buvo rekomenduota, architektūrinės koncepcijos konkursą laimėjo būtent tas siūlymas, kurį atrinko komisija.
Juk jei buvo atrinktas konkretus projektas, galvota apie vizualinę taršą ir įtaką Senamiesčiui, atlikta daug tyrimų ir galiausiai nuspręsta, kad ši projekto idėja ir jos architektūrinis įgyvendinimas yra optimalūs.
Kai iškėlėme klausimą, kas turėtų būti daroma kitaip, neteko išgirsti nė vieno konstruktyvaus siūlymo, kaip projektą koreguoti.
Vienintelis atsakymas buvo „sustabdykite statybas“, o kai pasiteiravau, ką mums daryti toliau, nuskambėjo kitas patarimas: „Užpilkite duobę.“
Investuotojas iš Gruzijos prieš dešimt metų už daugiau nei 50 milijonų litų nusipirko turtą su ta mintimi, kad ši miesto dalis bus sutvarkyta, o kas dabar jam siūloma?
Įsivaizduokite, jei mes už tokią sumą investuotume Gruzijoje ir po dešimtmečio atsidurtume tokioje situacijoje?
Jei Gruzijos kompetentingos institucijos išduotų leidimą statyti, o po trijų mėnesių tos pačios institucijos pradėtų jį ginčyti? Kol kas konkrečių atsakymų į šiuos klausimus neišgirdome.
Pagal dvišalę Gruzijos ir Lietuvos investicijų apsaugos sutartį galima ginčą spręsti taikiai, bet jei to padaryti nepavyks, teks kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą.
Jokių priekaištų neturi
KPD Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas, paklaustas, kokia departamento pozicija dėl statybų, atsakė, jog jie jokių problemų nemato.
„Kaip galima stabdyti, jei tam nėra teisinio pagrindo? Nesame nustatę jokių pažeidimų.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad buvo dėl to sudaryta KPD laikinoji komisija, bet nežinau, koks pačios komisijos ir jos pateiktų išvadų statusas, kurioms departamento vardu kalbantis skyrius visai nepritaria“, – sakė V.Karčiauskas.
Anot jo, neaišku, kodėl remiamasi dokumentu, kurio statusas teisiškai nėra apibrėžtas.
„Buvo numatyta pastatyti 24 tūkst. kvadratinių metrų pastatą, bet galiausiai patvirtintos tik 9,5 tūkst. kvadratinių metrų pastato statybos ir jis bus ne aukštesnis nei 1967 m. ten pastatytas buvęs ligoninės statinys“, – paaiškino V.Karčiauskas, koks „Misionierių namų“ projektas patvirtintas.
Jis patikslino, kad pagal dabartinį projektą pastatų korpusai pasukti taip, kad „suminkštintų“ vaizdą.
„Visi, kurie šiam projektui priešinasi, pamiršo, koks ligoninės pastatas ten stovėjo. Grąžinkime jį į vietą ir pamatysime, kaip vaizdas pasikeičia.
Esu už tai, kad toje vietoje nebūtų nieko, bet gerbiu Konstitucijos nuostatą dėl nuosavybės neliečiamumo. Manau, kad dabar rezultatas yra geresnis, nei buvo iki rekonstrukcijos.
Procesas truko dešimtmetį, o KPD tiesiogiai jame dalyvavo septynerius metus.
Apie dabartinę situaciją pasakyčiau taip: kai žmogus jau guli, tai bepigu jį mušti“, – sakė V.Karčiauskas.
Lauks teismų sprendimų
Laikinai einanti VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas Lina Staškevičienė teigė, kad pažeidimai, dėl kurių VTPSI statytojui surašė savavališkos statybos aktą ir įpareigojo sustabdyti darbus, buvo susiję su statybos darbais gretimame sklype.
„Saugomas esamas sklypo užstatymas, Vienuolyno ansamblio žemės sklypo vietoje nurodytas konservavimo ir restauravimo režimas, kuriame draudžiama naujų statinių statyba, bet kokių medžiaginių elementų, įtvirtinančių teritorijos ir pastatų kultūrinės vertės pažeidimus, įrengimas“, – teigė ji.
Anot L.Staškevičienės, sausio mėnesį „Misionierių namams“ išduotas daugiabučių namų statybos leidimas suteikė teisę daugiabučius statyti tik konkrečiame bendrovės valdomame sklype, esančiame Subačiaus g. 20, tačiau statytojas savavališkai atliko statybos darbus ir ypatingojo statinio dalį tam neturėdamas leidimo pastatė gretimame sklype – Subačiaus g. 26.
„Inspekcijai pateiktose Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvadose konstatuota, kad specialiuoju planu suformuotų sklypų konfigūracija neatitinka nė vienu istoriniu laikotarpiu buvusių sklypų ribų.
Teritorijų riba nesutampa su ansambliui priklausančių nekilnojamųjų daiktų ribomis – Misionierių vienuolyno statinių ansamblio tvora ir sodo vieta liko už komplekso ribų“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, projekto tęstinumas priklausys nuo būsimų teismų sprendimų.
Futbolo mėgėjas pareikalavo ir stadiono
Su panašia situacija buvo susidūrusi ir statybų įmonė „Hanner“, vietoj apleisto „Žalgirio“ stadiono statanti daugiabučių ir viešbučių kompleksą.
Šių metų pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi fizinio asmens prašymą dėl viešojo intereso gynimo, pareikalavo pradėtas statybas sustabdyti.
Prašymą rašęs futbolo mėgėjas tuo metu vis dar galiojančiame sostinės bendrajame plane perskaitė, kad teritorijoje tarp Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių numatytos sporto paskirties statinio statybos. Šis planas seniai turėjo būti pakeistas, bet tai nebuvo padaryta.
Tai sužinojusi dabartinė Vilniaus miesto taryba pakoregavo bendrąjį planą, ir statybos sėkmingai vyksta.
„Langų mokestis“ – vieša Užupio paslaptis
Verslininkai, pradėję statybas Užupyje ir aplink jį esančiose teritorijose, dažnai patiria problemų.
Jų visada sugeba rasti Užupio bendruomenė, kuriai diriguoja Sakalas Gorodeckis. Jam anksčiau talkino dabartinė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.
Malūnų gatvėje statybas vykdančios įmonės „Sermeta“ vadovas Kęstutis Apanavičius sakė girdėjęs, kad Užupio bendruomenės nariai prašo finansinės paramos iš statytojų Užupyje: „Deja, tai sunkiai įrodomi dalykai.“
Šią paramą verslininkai net yra pavadinę „langų mokesčiu“. Nesumoki – valdžios institucijos užpilamos skundais. Tai patyrė dauguma verslininkų.
Kai kurie valstybės įstaigų tarnautojai užsiminė, kad skundus iš Užupio tiria net perlenkdami lazdą, su dvigubu stropumu, nes nenori sulaukti dar vieno skundo.
