Taip pat teigiama, kad bendradarbiavimas su kitų šalių kolegomis padės taikyti palankius ir efektyvius gyventojams atliekų tvarkymo būdus.
Įsiliejo į didelę šeimą
Europos komunalinių atliekų asociacija („Municipal Waste Europe“ – MWE) yra didžiausia Senojo žemyno organizacija, kuri vienija įvairių savivaldybių komunalines įmones, užsiimančias atliekų tvarkymu, rūšiavimu, kitas su komunaline veikla susijusias bendroves.
Šios asociacijos narės yra Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Lenkijos ir kitų šalių komunalinių bendrovių asociacijos. „Iš Baltijos šalių esame pirmoji asociacija, įsiliejusi į šią kolegų šeimą“, – sakė UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas ir Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) direktorė Aušra Zigmontienė. Ji džiaugėsi, kad Lietuva buvo šiltai sutikta ir iškart įtraukta į bendrą veiklą, nors oficialiai narystė bus įtvirtinta tik spalį MWE generalinėje asamblėjoje.
Pasak A. Zigmontienės, ši narystė suteiks visokeriopos naudos. Pirmiausia Lietuvos savivaldybių įmonės galės dalyvauti Europos Parlamente kuriamų ir tobulinamų direktyvų procesuose, teikti siūlymus, kaip tobulinti ir gerinti atliekų tvarkymo sistemą.
„Taip pat naudinga semtis patirties iš kitų, kviesime kolegas ir į Lietuvą, susitikimuose tikimės matyti ir valdžios atstovus, kad jie matytų, kaip sprendžiamos atliekų tvarkymo problemos svetur, kokių klaidų įmanoma išvengti“, – pasakojo A. Zigmontienė.
Likę daug spragų
Atliekų sistemoje dar daug tvarkytinų dalykų. „Tai nuolatinis procesas, nes keičiasi technologijos, poreikiai, ekonominė situacija, teisinė aplinka“, – kalbėjo A. Zigmontienė.
Lietuvoje dar nėra teisingai padalytos atsakomybės – SKIA laikosi nuomonės, kad gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas Lietuvoje nėra įgyvendinamas. Šiuo metu didesnė našta tenka gyventojams, kurie puikiai įgyvendina principą „teršėjas moka“, o gamintojai ir importuotojai už pakuočių ar padangų atliekų tvarkymą atsakingi labiau formaliai nei finansiškai.
Išsprendus esančius nesklandumus būtų galima kalbėti apie išlaidų naštos gyventojams mažėjimą, nes būtų sąlygos pigti atliekų tvarkymo mokesčiams ar jie bent jau nebrangtų.
„Nesame išskirtiniai – su panašiais rūpesčiais susiduria ir kitos šalys, bet dėl to ir būtina bendrauti, keistis patirtimi“, – įsitikinęs „Kauno švaros“ generalinis direktorius D.Tumynas.
„Kai kada reikia ir bendrų visai ES nutarimų, direktyvų. Tai dar viena priežasčių priklausyti tarptautinei organizacijai“, – pritarė AB „Panevėžio specialus autotransportas“ direktoriaus pavaduotojas Rolandas Ramūnas.
Privatus verslas – ne išeitis
Šalyje dažnai įsiplieskia diskusijos, ar nevertėtų savivaldybių įmonių veiklą perduoti privačioms įmonėms. Neseniai siūlyta įstatymu drausti savivaldybėms vidaus sandorius. Tai reikštų, kad į komunalinių paslaugų teikimą galėtų pretenduoti bet kuri įmonė.
Vis dėlto praktika ne vienos savivaldybės šilumos ūkyje parodė, kad atidavus viešąsias paslaugas privatininkams mokesčiai gyventojams tik didėja.
Viešosios paslaugos daug kainuoja, nuolat atsiranda nenumatytų išlaidų, todėl privatus verslas, kuriam rūpi pelnas, tas išlaidas ima krauti gyventojams, tuo labiau kad jam būna suteiktos monopolinės teisės – juk per dieną nepakeisi šilumos tiekėjo, atliekų tvarkytojo, nes šios srities įmonės nedirba vienu metu konkuruodamos rinkoje.
„Įsivaizduokime, kad po kokios nors šventės lieka daugybė šiukšlių. Privatininkas tada žiūrės, ar tie papildomi darbai atitinka jo įsipareigojimus pagal sutartį, o savivaldybės įmonė pirmiausia paisys viešojo intereso, nes pelną atiduoda savivaldybei“, – aiškino A.Zigmontienė.
Be to, savivaldybės įmonėse neįmanoma slėpti mokesčių, paslaugas jos perka atsižvelgdamos į įstatymų nustatytą tvarką, visas procedūras bet kada lengva patikrinti. Tuo metu verslas turi galimybę prisidengti konfidencialumu.
„Vokietijoje yra komunalinių įmonių, kurios veikia šimtą metų ir niekas nė neketina jų privatizuoti. Dauguma savivaldybių nė nesvarsto galimybės ką nors keisti, nors tokių diskusijų būna ir kitose šalyse“, – sakė direktorė.
Taip pat yra pavyzdžių, kad savivaldybės, išbandžiusios privataus verslo paslaugas, grįžta prie savivaldybių komunalinių įmonių. Tik atkurti buvusią sistemą sunkiau, nei ją sugriauti.
Noras bendrai spręsti iškylančias problemas, efektyviai dirbti, tobulinti atliekų tvarkymo sistemą siekiant rasti geriausius sprendimus ir atvedė į SKIA įkūrimą – sakė D.Tumynas,
UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius ir SKIA prezidentas. Vienas asociacijos tikslų – ne tik teikti pastabas ir pasiūlymus valdžios institucijoms komunalinio sektoriaus klausimais, bet ir siekti skaidrumo ir viešumo visiems rinkos dalyviams.
SKIA vienija 25 įmones, kurios surenka, veža įvairias atliekas ir teikia kitas komunalines paslaugas (teritorijų priežiūros, gatvių valymo, kelių tiesimo ir kt.).
