Anot pranešėjų, veikiama pagal panašų scenarijų ¬ gyvūnų globėjais prisistatantys asmenys atvyksta pas žmones ir apkaltinę, kad gyvūnas blogai prižiūrimas, laikymo sąlygos neatitinka gerovės reikalavimų ir pan., augintinį atima ir išsiveža. Neretai vėliau socialiniuose tinkluose ar kitu būdu paskelbiama apie surastą gyvūną, prašoma paramos jo gydymui ar pan. Informacijos apie tai, kas nutinka šiems augintiniams ar kaip panaudojamos atjaučiančių gyventojų paaukotos lėšos, nėra. Tokiu būdu pasisavintas ne vienas šuo net keliuose Žemaitijos miestuose.
Gyventojams pranešus apie šunų nusavinimo atvejus, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto pasisavinimo.
„Tokie gyvūnų „globėjai“ menkina ir kompromituoja visų sąžiningai ir pasiaukojančiai gyvūnus gelbėjančių ir globojančių asmenų ir organizacijų vardą, todėl ragintume gyventojus apie panašius atvejus pranešti policijai arba teritoriniams valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padaliniams“, – pabrėžia VMVT gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.
Pasak R. Sirutkaitytės, svarbu žinoti, kad konfiskuoti ar laikinai paimti gyvūną augintinį iš juo nesirūpinančio šeimininko galima tik teisės aktuose nustatyta tvarka, tai gali atlikti kontroliuojančių ar kitų valstybės institucijų pareigūnai ir atstovai, turintys tokį sprendimą patvirtinančią teismo nutartį. Į pastatus ar teritorijas, kur laikomi gyvūnai, jie gali patekti tik gavę savininkų sutikimą arba turėdami teismo sprendimą. Net oficialiai registruoti gyvūnų globėjai tokios teisės neturi. Svarbu ir tai, kad prieš paimant gyvūną, visada atliekamas išsamus tyrimas jo laikymo vietoje. Atvykę pareigūnai privalo pateikti tarnybinius pažymėjimus ir patikrinimo teisėtumą įrodančius oficialius dokumentus.
VMVT specialistai primena, kad turimus šunis, kates ar šeškus reikėtų užregistruoti Gyvūnų augintinių registre, kad išvengti problemų norint įrodyti savininko teises.
