„Nuo šių metų liepos 1 d. pasikeitė ne tik Darbo kodeksas, tačiau įvyko nemažų pokyčių ir įstatymuose, reglamentuojančiuose įmonių gyvenimą, - teigia bendrovės„Creditreform Lietuva“ analitikė Alina Rauktytė, - jei anksčiau bankrotas neretai būdavo naudojamas kaip veiksminga priemonė „paspausti“ neatsiskaitantį verslo partnerį, tai dabar toks metodas kainuos visus 500 eurų. Be to, pačios įmonės turėjo suskubti kelti sau bankrotus, nes jau 2017 m. pradžioje įsigaliojo nemažos baudos, kurios gresia už bankroto bylos neinicijavimą, jei pačiai įmonei yra pareiga tai padaryti. Regis, bankrotų turėjo užderėti itin daug.
Tačiau, kaip rodo bankrutuojančiomis paskelbtų įmonių statistika, pusės metų bankrotų skaičiai ne taip jau stipriai lenkia pernykščius. Jei pernai baltą vėliavą iškėlė 1254 įmonės, tai šiemet tik 27 proc. daugiau – 1593. Beje, pernai per pirmą pusmetį, gretinant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, bankrutuojančių įmonių buvo pagausėję ne ką mažiau - 25 proc.
Didžiausias augimas per šį sausį-birželį fiksuotas viešojo sektoriaus ir socialinės sferos įmonėse (+104 proc.), prekyboje ir maitinime (34 proc.). Paslaugų ir transporto sektoriuose suklupusių ūkio subjektų būta atitinkamai 33 ir 30 proc. daugiau. Imant pagal apskritis, didžiausiais bankrotų pliūpsniais nustebino Šiaulių ir Panevėžio apskritys (atitinkamai 392 ir 224 proc.), daugumoje kitų apskričių bankrotų skaičius per metus net gerokai smuktelėjo.“
Gausiausiai įmonių bankrutuojančiomis buvo paskelbta šių metų kovą (361), o kukliausiai pasirodė vasaris (220). Birželį, prieš pat įsigaliojant pataisoms, pabranginusioms bankrotų kėlimą, bankrutuojančiomis paskelbtos 298 įmonės. Tai antras pusmečio rezultatas. Beje, iš birželio įmonių-bankrotų 62 proc. darbuotojų neturėjo jau metų pradžioje, o 84 proc. buvo senesnės nei ketveri metai.
