Liepos 1-ąją įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui dalis visuomenės nusigando, kad nuo šiol atostogauti galės trumpiau – neva sumažės kasmetinių apmokamų atostogų dienų skaičius. Tačiau baimintis pagrindo nėra, nes tai – tik mitas. Atostogauti darbuotojai galės taip pat ilgai, kaip iki šiol, mat naujasis Darbo kodeksas įtvirtino ne atostogų trukmės, bet jų apskaitos pokyčius.
Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus, naujojo Darbo kodekso kūrimo grupės vadovo Tomo Davulio, įsigaliojus naujam darbdavių ir darbuotojų santykius apibrėžiančiam teisės aktui, kasmetinių atostogų trukmė darbuotojams nesikeičia, tačiau pasikeičia atostogų dienų skaičiavimo tvarka.
Skaičiuos darbo dienas
Iki šiol darbuotojai per metus apmokamai galėdavo atostogauti 28 kalendorines dienas, tai yra, į atostogų trukmę būdavo įtraukiami ir savaitgaliai, o nuo liepos 1-osios apmokamoms kasmetinėms atostogoms bus skiriama 20 darbo dienų – nei savaitgaliai, nei švenčių dienos kaip atostogos nebus skaičiuojamos.
Darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliems darbuotojams bus suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. Tokios taisyklės galioja, kai sulygta dirbti 5 dienas per savaitę. Tai atvejais, kai sulygta dirbti 6 dienas per savaitę, poilsiui skiriamų darbo dienų skaičius atitinkiamai yra 24 ar 30 darbo dienų. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip atitiniamai 4 arba 5 savaičių trukmės atostogos.
„Vietoje kalendorinių dienų, nuo šiol atostogos bus skaičiuojamos darbo dienomis. Įtakos tai turės tik tiems darbuotojams, kurių darbdaviai pasižymėjo gera valia ir dar iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo atostogas faktiškai jau suteikdavo darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo pirmadienio iki penktadienio. Tokio elgesio Darbo kodeksas nedrausdavo, ir kai kuriose bendrovėse tokia praktika buvo įsigalėjusi. Tačiau įstatymas reikalavo, kad atostogos būtų suteikiamos įskaitant kalendorines dienas. Kitaip tariant, jei norėta atostogauti savaitę, tai atostogos būdavo suteikiamos nuo pirmadienio iki sekmadienio. Tai – septynios kalendorinės dienos, bet ne penkios darbo dienos, kaip yra dabar“, – pokyčius paaiškina profesorius.
Eksperto teigimu, faktiškai šis naujo Darbo kodekso įtvirtintas pokytis tėra apskaitos klausimas: tai yra apskaitos palengvinimas, taip pat būdas užkirsti kelią galimiems ginčams. „Todėl negalima teigti, kad kasmetinių atostogų trukmė sumažėjo. Be to, toks skaičiavimas numatytas Europos Sąjungos teisės aktuose, jis būdingas Vakarų Europos valstybėms, priešingai nei Rytų Europoje“, – sako T. Davulis.
Atostogaus ilgiau
Vis dėlto dalis dirbančiųjų kasmet apmokamai atostogaus ilgiau nei 20 darbo dienų, mat naujajame Darbo kodekse išliko pailgintų ir papildomų atostogų apibrėžimai.
„Papildomos atostogos darbuotojams suteikiamos dėl kenksmingų darbo sąlygų, taip pat dėl turimo nepertraukiamo ilgalaikio darbo stažo. Pavyzdžiui, tokios atostogos suteikiamos tiems, kas dirba pavojingomis sąlygomis, su vibracijomis, spinduliuotėmis, kitais veiksniais, kurie gali žaloti sveikatą. Tokių žmonių darbo laikas trumpinamas, o atostogų suteikiama daugiau“, – sako T. Davulis.
Profesoriaus teigimu, pailgintos atostogos priklauso tiems, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat tiems, kurių darbo sąlygos yra specifinės: „Pavyzdžiui, medikams, pedagogams, socialiniams darbuotojams. Pabrėžiu: tradiciškai tokie darbuotojai visad atostogaudavo ilgiau, taigi jie savo teises išlaiko. Visgi tokių žmonių atostogos taip pat perskaičiuojamos iš kalendorinių dienų į darbo dienas, jų nenuskriaudžiant.“
Kas tiksliai turi teisę į papildomas ar pailgintas atostogas, apibrėžiama Vyriausybės nutarimais. Tačiau visi darbuotojai turi teisę asmeniškai susitarti su darbdaviu dėl ilgesnių atostogų galimybės. „Tai – susitarimo dalykas, kuris priklauso nuo darbdavio geros valios“, – sako profesorius.
Galima atostogauti nemokamai
Esant tokiam atvejui, kad apmokamų atostogų dienos išnaudotos, bet pailsėti norisi ilgiau, darbuotojai turi teisę išeiti neapmokamų atostogų, tai yra neiti į darbą, bet ir neuždirbti pinigų.
Pasak T. Davulio, galimų neapmokamų atostogų terminas teisiškai nėra ribojimas. Anksčiau kildavo interpretacijų, neva darbdavys neturi teisės leisti darbuotojo nemokamų atostogų, jei tik nėra įstatyme numatyto pagrindo. Šis aiškinimas neturėjo teisinio pagrindo, tačiau Darbo kodeksas įtvirtina gana aiškiai – jei tik darbuotojas turi norą kurį laiką nedirbti, pavyzdžiui, pakeliauti, aplankyti gimines ar pan., o darbdavys tam neprieštarauja, nemokamos atostogos darbuotojui gali būti suteikiamos be apribojimų.
„Ribų dėl nemokamų atostogų suteikimo nėra, tačiau reikia turėti omenyje, kad atitinkamai sutrumpės stažas apmokamoms atostogoms gauti. Turbūt įsivaizduojate, kad 11 mėnesių praleidę nemokamai atostogaudami, tikėtis išeiti apmokamų atostogų likusį metų mėnesį vien todėl, kad „dirbate šioje bendrovėje“, nebegalite, nes faktiškai 11 mėnesių nedirbote“, – sako profesorius.
T. Davulis paaiškina, kad į darbo stažą atostogoms gauti įskaitomos nemokamos atostogos iki 14 dienų. Jeigu per metus nemokamai atostogaujate ilgiau nei 10 darbo dienų, tada perviršis į stažą nebeįskaitomas: „Techniškai, jūs galite nemokamai atostogauti ilgai, ir problemų dėl to nėra. Pavyzdžiui, šešis mėnesius. Tačiau per likusius šešis darbo mėnesius uždirbsite tik pusę kasmetinių apmokamų atostogų – 10 darbo dienų. Kitaip tariant, kiek trumpiau per metus dirbi, tiek mažiau apmokamų atostogų gauni.“
Naujiena laikytina tai, kad naujame Kodekse įstatymų leidėjas išskiria naują nemokamo laiko rūšį – nemokamą darbo laiką dienos metu. Darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu, darbuotojui gali būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, apsilankyti pas dantų gydytoją, apsipirkti, anksčiau išvykti po darbo į gamtą ir pan. Šis laikas neapmokamas, tačiau darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant 12 valandų maksimalaus darbo laiko per dieną ir 11 val. nepertraukiamo poilsio tarp dviejų darbo dienų reikalavimo.
Tėvams – papildomas laikas pasirūpinti atžalomis
Naujasis Darbo kodeksas taip pat užtikrina dalies tėvų teisę į papildomą poilsį – vadinamuosius „mamadienius“ ar „tėvadienius“.
„Jei darbuotojas augina jaunesnį nei 18-os metų neįgalų vaiką, arba du vaikus iki 12-os metų, jam papildomai suteikiama viena poilsio diena per mėnesį – vadinamasis „mamadienis/tėvadienis“. Jei darbuotojas augina tris ir daugiau vaikų, kurių amžius yra iki 12-os metų, jam per mėnesį priklauso dvi tokios poilsio dienos, kurių metu darbuotojui paliekamas darbo užmokestis“, – sako T. Davulis.
Ekspertas pabrėžia, kad tokią poilsio dieną galima gauti tik to kalendorinio mėnesio rėmuose, vieną arba du kartus per vieną mėnesį. „Tokios dienos suteikimo tvarka turi būti suderinta su darbdaviu iš anksto, o jau nustatyti terminai gali būti darbuotojo keičiami tik įspėjus darbdavį prieš protingą terminą. Šioje vietoje nėra griežtų taisyklių, tačiau paprastai darbdavį reiktų įspėti prieš kelias dienas, kad jis galėtų pasiruošti jūsų nebuvimui darbe“, – sako profesorius.
Dabartinio ir naujojo Darbo kodeksų palyginimas bei 10 mitų apie naują Darbo kodeksą – www.socmin.lt
