Daugiau nei prieš metus prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmą sykį rėžė, kad Lietuva pagaliau turi apsispręsti, ar gali būti daugiausia smulkių ūkių turinti ES valstybė.
Anot jos, toks verslas niekuomet nebus konkurencingas, todėl visiems teks nuolat susimesti pinigų, kad kieme būtų viena arba dvi karvytės.
Ankstesnė Vyriausybė taip ir nesiryžo pradėti esminių permainų. Neatrodo, kad jų gali imtis ir „valstiečiai“, kurių atstovas Bronius Markauskas šiuo metu vadovauja Žemės ūkio ministerijai. Mat dėl to jie netektų tūkstančių rinkėjų balsų.
Perdirbėjai siunčia signalą
Pramonininkai ne kartą yra įspėję, kad Lietuvai būtina stambinti ūkius, kurie pajėgtų perdirbėjus aprūpinti žaliava. Dabar susidarė tokia padėtis, kad, pavyzdžiui, pieno produktų gamintojams tenka vis daugiau jos atsigabenti iš kaimyninių šalių.
„Tenka importuoti apie penktadalį pieno. Trūkstamą kiekį mielai pirktume iš lietuvių ūkininkų, nes už didelį aukštos kokybės pieno kiekį jiems mokame daugiau nei kaimynams.
Tik bėda, kad tokios kokybės pieno Lietuvoje nepagaminama tiek, kiek mums reikia. Jo paprasčiausiai trūksta“, – aiškino „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.
Anot jo, kasmet perdirbėjai užsieniečiams sumoka apie 100 mln. eurų, kurie galėtų likti Lietuvoje. O konkurenciją laiminčių latvių ir estų paslaptis paprasta – kur kas stambesni efektyviai dirbantys pieno ūkiai.
Lietuvoje yra per 23 tūkst. ūkių, iš kurių superkamas pienas. Latvijoje – 6,9 tūkst., Estijoje – apie 650. Tačiau mūsiškiame vidutiniame ūkyje yra 11 karvių, latvių – 20, o estų – net 133.
Todėl nieko nuostabaus, kad dešimtys tūkstančių Lietuvos žemdirbių sugeba per metus patiekti 1,4 mln. tonų pieno – vos du kartus daugiau nei keli šimtai estų.
Metė kooperacijos kortą
Iki šiol, ypač kritus produkcijos supirkimo kainoms, smulkieji ūkininkai buvo remiami. Apskaičiuota, kad 2005–2015 m. vien pieno ūkiams atiteko per 340 mln. eurų ES ir mūsų valstybės paramos.
Kadangi net patiems „valstiečiams“ akivaizdu, jog toliau barstyti pinigus mažiems ūkiams yra mažų mažiausiai neprotinga, nuspręsta skatinti kooperaciją.
„Norėtųsi, kad ūkininkai aktyviau vienytųsi į kooperatyvus. Ministerija kooperacijai skiria tikrai daug dėmesio, tačiau jai skatinti nepakanka vien piniginio postūmio, reikia ir noro bendradarbiauti, ūkininkų iniciatyvos bei siekio augti“, – neseniai aiškino ministras B.Markauskas.
Tačiau burtis į kooperatyvus ministerija kol kas skatina žemdirbius tik pinigais. Gamintojų grupėms ir organizacijoms steigti šįmet numatyta 1,788 mln. eurų, o ūkiams modernizuoti – net 40 mln. eurų.
Siekti pastarosios paramos kooperatyvai turės išskirtines sąlygas. Jiems bus taikomas didesnis paramos intensyvumas, atitinkamai investuojant reikės skirti mažiau nuosavų lėšų.
Be to, kooperatyvams ir jų nariams numatoma daugiau atrankos balų vien už šį statusą.
Tiesa, pretenduoti į paramą galės tik vadinamieji pripažinti kooperatyvai.
Tačiau pernai tokių kooperatinių bendrovių statusą gavo 32, o šįmet – vos penki kooperatyvai.
Pasigedo vienodų sąlygų
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis linkėjo kooperatyvams, kad jų kurtųsi kuo daugiau, kad ūkininkai burtųsi ir tvirtėtų. Tačiau, anot jo, nėra normalu, kai vieni rinkos dalyviai turi geresnes sąlygas už kitus.
„Gerai, kad tokiam reikalui numatyta parama. Tačiau ją būtina tikslingai panaudoti, kad ateityje tie pinigai duotų naudos. O ne tam, kad penkerius metus, kol bus mokamos lėšos, pasinaudotų tuo, o paskui išsiskirstytų.
Kita vertus, ar tie pripažinti kooperatyvai galės gauti paramą, jei reikės pridėti nemažai savo lėšų. Su bankais gali būti sudėtinga, ten neretai parodomos durys“, – pasakojo asociacijos vadovas.
Jo įsitikinimu, konkurencinės sąlygos visiems turi būti vienodos, tačiau taip kol kas nėra. „Kad ir dėl mokesčių – numatoma, kad žemės ūkio bendrovės mokės 15 proc., o pripažinti kooperatyvai – 5 proc. pelno mokesčio. Kodėl?
Būtų protingiausia paramą paskirstyti pagal tai, kiek kas sukūrė darbo vietų. Galima taip net ir mokesčius skaičiuoti: priėmei daugiau darbuotojų ar moki dvigubai didesnę algą negu minimali – štai ir mažėja bent kiek mokesčiai“, – svarstė J.Sviderskis.
Įžvelgė nelygybę
Nevienodomis sąlygomis piktinosi kiti ūkininkai. Antai žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ vadovas Darius Linkevičius įsitikinęs, kad paramos skyrimas ūkininkų kooperacijai tėra politika, kuri apsunkins ūkininkų darbą.
„Remia mažus žemdirbius, nes jų daugiau, taip susirenka daugiau rinkėjų balsų.
Bet turėtų būti sudaromos lygios sąlygos visiems – ir mažiesiems žemdirbiams, ir stambiems ūkininkams“, – naujienų agentūrai ELTA sakė D.Linkevičius.
Pasak žemės ūkio bendrovės „Vikebas“ vadovo Nerijaus Vaitekūno, išskirtinių sąlygų sudarymas vieniems ūkio subjektams ir paramos skyrimas vien kooperacijai atrodo tarsi bandymas vėl žemdirbius suvaryti į kolchozus.
„Visi vienodai dirba ir visiems vienodai šviečia saulė, todėl visi ūkiai turi būti remiami ar neremiami lygiai.
Kodėl vieni turi patys investuoti didelius pinigus, o už kitus tai padaro valstybė?“ – teiravosi N.Vaitekūnas.
Tuo metu žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ vadovas Gintaras Linkevičius tvirtino, kad kooperatyvai dažnai kuriami tik dėl akių: viską valdo keli stambūs ūkininkai, o smulkieji dalyvauja veikloje tik dėl skaičiaus ir paramos.
Susidomėjo ir politikai
Kad kooperatyvai išskiriami iš kitų žemės ūkio rinkos dalyvių, jau pastebėjo ir opozicija.
„Prieš porą mėnesių daugelio paramos priemonių finansinės sąlygos buvo pakeistos – kaip galimi jos gavėjai atsirado kooperatyvai, kurių anksčiau nebuvo. Nemanau, kad remti juos yra prasta idėja.
Tačiau krito į akis tai, jog viskas keitėsi labai greitai.
O dar juk yra ir asmeninių ministro santykių su kooperatyvais“, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė.
Ministras B.Markauskas anksčiau buvo gamyklą pasistačiusio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys. Jis nurodė iš šių pareigų pasitraukęs pernai lapkritį, tačiau Registrų centro įrašai rodo, kad tai buvo padaryta šįmet vasarį, kai B.Markauskas jau vadovavo Žemės ūkio ministerijai.
Savo ruožtu ministro sutuoktinė šiuo metu darbuojasi žemės ūkio kooperatyve „Lietuviško ūkio kokybė“, kuris prižiūri mobiliuosius ūkininkų turgelius.
Be paramos smulkieji ūkiai greitai sunyktų
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vertinimu, pieno gamyba ūkiuose yra viena pelningiausių žemės ūkio šakų.
Tačiau specializuoti pienininkystės ūkiai, kurių daugumą sudaro šeimos ūkiai, laikantys 1–5 pienines karves, 2008, 2010, 2012 ir 2013 metais, atskaičiavus subsidijas, buvo nuostolingi.
Užtat kartu su subsidijomis bendrasis pelningumas visais laikotarpiais buvo teigiamas ir siekė nuo 31 iki 103 proc.
Žemės ūkio bendrovėse 2005–2013 metais pieno gamybos pelningumas be subsidijų buvo teigiamas visą laiką, išskyrus 2009 metus, o bendrasis pelningumas vidutiniškai siekė 21 proc.
Padėtis nesikeičia
Indrė Genytė-Pikčienė
DNB banko analitikė
„Lietuvoje iš tiesų vyrauja smulkūs ūkiai, o dėl to kenčia ir produkcijos kokybė. Kooperacija ar ūkių stambinimas – ne naujiena, tai buvo mėginama daryti ir anksčiau. Todėl pastangos sveikintinos, tik neaišku, ar jos duos rezultatų, nes iki šiol proveržio nebuvo.
Kokiu nors paramos būdu skatinti stambius ūkius dar stambėti gal nevertėtų, nes jie patys yra konkurencingi. Tačiau nuolat remti smulkius irgi ydinga: tai jiems tik padeda išsilaikyti, kol mokama parama. Taip tik išlaikoma esama padėtis.“
