Neigiamas pasekmes pirmiausia pajus nuo eksporto priklausančios Baltijos šalys, kuriose žaliavinio pieno gamyba ūkiuose mažėja.
Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, pieno kainų burbulas kilo dėl natūralių priežasčių - jau antrus metus stebimas sviesto vartojimo augimas tiek JAV, tiek Europoje, jis vėl tampa populiarus ir išstumia anksčiau karaliavusį margariną. Tuo tarpu pieno gamyba ES, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje krito, tad susidarė deficitas.
„Kaip ir bet kurio burbulo atveju, dabar reikia laukti sviesto kainų kritimo. Tačiau sviesto, kitaip nei kitų žaliavų, gamyba yra labai inertiška, negalima tiesiog padidinti gamybos, reikia investuoti į pienines karves, laukti, kol jos užaugs, tad gamybos augimas gali trukti net metus" - sakė T. Povilauskas.
Rinkos dalyvių vertinimu, objektyvūs duomenys liudija, kad sviestas turėjo brangti dėl sumenkusios jo gamybos ir padidėjusio vartojimo. Tačiau dėl to jis neturėjo pabrangti net du kartus. Tokį smarkų sviesto kainos šuolį galima paaiškinti pernelyg išpūstais biržos prekiautojų spekuliaciniais lūkesčiais.
Lietuvos pieno perdirbėjai neatmeta, kad grėsmę keliantis besipučiantis kainų burbulas eksporto rinkose ateityje galintis bet kada sprogti.
Pasak „Rokiškio sūrio" valdybos pirmininko Daliaus Trumpos, sviesto kainos pasiekė rekordines aukštumas - tokių nėra buvę.
„Mums tai kelia nerimą, nes Lietuva labai priklauso nuo eksportų rinkų, juolab kad pieno gamyba ūkiuose mažėja visose Baltijos šalyse", - sakė D. Trumpa.
Pasaulinėje prekyboje pieno riebalai - grietinėlė ir sviestas - smarkiai pradėjo brangti nuo praėjusių metų vidurio. Pagrindinėje Europos Sąjungos (ES) maisto prekių biržoje Kemptene sviesto kaina šiuo metu pasiekė istorines aukštumas - per metus, nuo pernykščio birželio, sviestas pabrango dukart. Birželio 28 d. prekybos sesijoje sviesto kaina perkopė psichologinę 6000 eurų už toną ribą. 2016 m. birželį sviesto kaina siekė 2915 eurų už kilogramą.
