„Dar iki 2013 m. kovo, kuomet fiziniai asmenys Lietuvoje pagaliau gavo teisę bankrutuoti, lietuviai savo finansines problemas, kurių ypač prisikaupė per 2008 m. ekonominę krizę, sprendė kitose ES valstybėse, - sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - viešojoje erdvėje dažniausiai minimos vietos, kur mūsų gyventojai atsikratydavo skolų kupros, buvo kaimyninė Latvija ir Jungtinė Karalystė. Ir dabar, žvelgiant į privačių bankrotų skaičius Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, akivaizdu, kad antra pagal gyventojų skaičių Baltijos valstybėse Latvija yra pirma pagal privačių bankrotų skaičių. Jei Lietuvoje pernai bankrutavo 424 asmenys, Estijoje – 566, tai Latvijoje net 1535. Tarp bankrutavusių Latvijoje – ne vien tik Latvijos piliečiai. Ne veltui vienos privačius bankrotus organizuojančios latvių kompanijos svetainėje, skirtoje lietuviams, ir dabar rašoma, kad „Latvijoje galioja vienos iš palankiausių nemokumo proceso taisyklių Europoje. Nemokumo proceso terminas bendrai skolų sumai, neviršijančiai 30 000 eurų, nėra ilgesnis nei vieneri metai.“
Tiesa, žvelgiant į Vidurio ir Rytų Europos gyventojų bankrutavimo tempus, matyti, kad daugumoje šalių, kur duomenys apie asmenų bankrotus prieinami, pernai metais, lyginant su 2014 m., fizinių asmenų bankrotų sumažėjo. Estijoje kritimas siekė 12,7 proc., Latvijoje – 5,0 proc., o Lietuvoje – 4,9 proc. Beje, skaičiuojant dešimčiai tūkstančių šalies gyventojų, Latvijoje buvo registruota 7,9 bankroto, Estijoje – 4,3, o Lietuvoje – 1,5.
Dar vienoje populiarioje bankrutuoti šio regiono šalyje – Čekijoje – bankroto tempai smuktelėjo 7,8 proc. Vienintelėje Slovakijoje individualių bankrotų tempai išaugo 29,1 proc.
„Jau minėtoje Jungtinėje Karalystėje, laikomoje šalimi, kur privatiems lengva bankrutuoti, pernai metais bankrotais pasiskelbė 103 223 asmenys, o tai 12,3 proc. daugiau nei 2014 m. Beprasidedantis Brexit, regis, paskatino ne vieną ES pilietį greičiau čia vežti dokumentus, kol Jungtinė Karalystė dar ES sudėtyje. Bankrutuojančių „fizinukų“ padaugėjo ir Švedijoje (+10,1 proc.), Šveicarijoje situacija išliko stabili (+0,1 proc.). Kitose Vakarų Europos valstybėse, informaciją apie kurias surinkome, privačių bankrotų skaičius per metus sumažėjo“, - teigia „Creditreform Lietuva“ vadovas.
Kaip rodo Lietuvos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenys, per 2016 m. daugiausia fizinių asmenų bankroto procesų buvo pradėta Klaipėdos (145 asm. arba 34,2 proc.), Vilniaus (121 asm. arba 28,5 proc.) ir Kauno (65 asm. arba 15,3 proc.) apskrityse. Viso nuo fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo pradžios ir iki šių metų kovo 1 d. bankroto bylos iškeltos 1472 asmenims.
