- Pone Nausėda, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R.Karbauskis Kultūros komiteto posėdyje prabilo apie pasaulį netrukus galinčią užklupti ekonominę krizę. Kaip jūs vertinate tokius pareiškimus?
- Čia du klausimo aspektai. Pirma, kiek tai yra pagrįsta, antra, kokias pasekmes šis teiginys galėtų turėti mūsų politikoje ir ekonomikoje. Dėl pagrįstumo, drįsčiau teigti, kad šiuo metu pasaulis sprendžia visiškai kitokio pobūdžio problemas.
Jei pažvelgtume į tai, ką daro Federalinių atsargų bankas, jis neseniai dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas, kas iš esmės reiškia, kad kovojama ne su recesija ar ekonomikos krize, o su infliacijos galimu paūmėjimu. Stengiamasi šito išvengti, nes nedarbo lygis JAV yra nusileidęs žemiau natūralaus lygio, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Euro zonoje visi pasitikėjimo indikatoriai – verslo, vartotojų, kyla į viršų. Pirmojo ketvirčio rezultatas tikrai labai geras, perskaičiavus į metus, praktiškai 2 proc. augimas, kas euro zonoje senokai bebuvo. Tai reiškia, kad ir šis, mums nepaprastai svarbus prekybos regionas, taip pat išgyvena jei ne visišką pakilimą, bent jau artėja link pakilimo. Klausimas, ką turime omenyje, siųsdami tokią žinutę apie artėjančią ekonomikos krizę.
Kokie požymiai rodo tokią krizę, ar kažkur turguje pašnibždėjo, ar tai pagrįsta rimtų analitinių institucijų ar ekonomistų prielaidomis? Šiuo metu viešoje erdvėje man, dažnai krizes pranašaujančio Nouriel Roubini, netenka girdėti, kad jis apie kažkokias pražūtingas audras kalbėtų. Tada susimąstai, apskritai kokia yra mūsų valdžios oficiali pozicija šiuo klausimu.
Jei pasižiūri į Vyriausybės pasisakymus, prognozes, Lietuvos banko atnaujintas prognozes – atvirkščiai. Mes geriname savo makroekonomines prognozes. Atrodytų, kad viskas yra gerai, bet štai vienas pasisakymas iš įtakingo politiko lūpų gali visiškai sujaukti šį vaizdelį ir versti gūžčioti pečiais, kokia yra bendroji mūsų valdžios pozicija minėtuoju klausimu. Matyt, kad tenka eiti prie antrojo klausimo aspekto.
Buvo pamėginta, prisidengiant neva kilsiančia ekonomikos krize, šiek tiek pakarpyti apetitą kultūrai, kuri dažniausiai atsiduria podukros vietoje, nepaisant to, kad kultūros ministrę delegavo valdančioji partija. Kultūrai dažniausiai lieka trupiniai ir, jeigu kažkas kažkur pablogėtų, kaip taisyklė, žirklės paruoštos pirmiausia kultūrai.
- Tai pasakė ne šiaip kažkas, tai aukšto rango politikas, valdančiosios partijos lyderis, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. Kaip į tokią pasiųstą žinutę gali sureaguoti visuomenė, bankai?
- Praeityje yra buvę tokių atvejų, kuomet aukšto rango politiko neatsargus pasisakymas lemdavo arba indėlininkų antplūdį bankuose, arba baimes dėl lito devalvacijos ir t.t. Atrodo, kad per pastaruosius 10-15 metų mes tiek kartų šnekėjome apie krizes, kad tam tikra prasme žmonės jau nebe tiek ir girdi, kas ką pasisako, net kuomet pasisako įtakingas politikas.
Žmonės, matyt, pavargo nuo nuolatinių grasinimų ar gąsdinimų krizėmis. Sunku pasakyti, kadangi pati žinutė visiškai šviežia, ar bus kokia reakcija, ar nebus. Viliuosi, kad nebus, kad tai buvo pasakyta tariamąja nuosaka. Niekas turbūt nesistengė įteikti, kad krizės neišvengsime. Buvo kalbama apie tai, kad, planuojant 2018 metų biudžetą ar išlaidas tam tikroms gyvenimo sritims, gali atsižvelgti į tai, kad situacija gali pablogėti. Ji gali pablogėti, bet gali lygiai taip pat ir pagerėti. Pagerėjimo variantas yra šiuo metu gerokai labiau tikėtinas negu pablogėjimo.
- Gal R.Karbauskis žino daugiau negu mes visi? Žino, kokia yra valstybės skola, galimybės ir viską sudėjęs sako pasiruošti.
- Valdžia visada turi gyventi tokiame režime, tartum krizė ne už kalnų ir bet kurią minutę gali ištikti. Tai atneša tam tikrą savidiscipliną, finansinę discipliną ir gali būti gera prielaida vykdyti struktūrines reformas. Šiuo atveju kalbame apie labiausiai nuskriausto viešojo gyvenimo sektoriaus galimą išlaidų apkarpymą ir tai tikrai nėra struktūrinė reforma.
Jeigu šitokios kalbos apie galimą krizę padėtų priimti sprendimus dėl mokesčių reformos, Lietuvos investicinio, verslo patrauklumo didinimo, kažkokių draugiškų verslui sprendimų, sakyčiau, tvarkoje, darome teisingus sprendimus, vadovaudamiesi gal ir ne visiškai realistiškomis prielaidomis, bet bent jau tokios prielaidos būtų pateisinančios save, nes leistų įgyti daugiau politinės valios ir visuomenės palaikymo tam tikriems sprendimams, kurie yra būtini ir neatidėliotini. Šiuo atveju neina kalba apie tai.
- Kaip jūs aiškinate tą žinutę? Per daug, per mažai, ne taip pasakyta?
- Mano nuomone tokiu stipriu epitetu buvo prisidengta taktiniais sumetimais, kalbantis, diskutuojant dėl galimo kultūros finansavimo ateityje. Turbūt nereikėjo šaudyti iš patrankų ir gąsdinti tokiais dalykais, kurie šiandien neatrodo itin realūs. Juo labiau, nelabai dera su kitų oficialių institucijų prognozėmis. Kalbu ne tik apie komercinių institucijų prognozes, bet ir Lietuvos banko, Finansų ministerijos prognozes. Jos rodo į visiškai kitą barometro pusę, negu buvo pasisakyta konkretaus politiko.
„Lietuva tiesiogiai“ - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
