Apie 150 eurų už toną grūdų. Tiek dabar už pašarinius kviečius ūkininkams moka Rokiškio rajone esanti Obelių spirito varykla.
Vienintelė, išlikusi Lietuvoje ir žaliava aprūpinanti ne tik degtindarius, bet ir farmacijos įmones, ir buitinės ar automobiliams skirtos chemijos gamintojus. Spirito varykla noriai supirktų ir rugius bei kvietrugius, bet ūkininkai jų elevatoriuose nebeturi.
Ties varykla – eilės
Pernai nuo vidurvasario pasėlius merkęs lietus smarkiai sumenkino grūdų kokybę. Tad vidutinė gerų kviečių tonos supirkimo kaina pernai per rugiapjūtę buvo smukusi iki 130 eurų, pašariniai grūdai kainavo dar pigiau.
Galima palyginti – 2015-aisiais, kai Lietuva sumušė derliaus rekordą, bet už toną aukščiausios klasės kviečių buvo mokami 155 eurai.
Šiuo metu grūdų kainas įpūtė padidėjęs jų poreikis. Tad ties spirito varyklos vartais
rikiuojasi grūdvežių eilės. Yra ir tokių, kurie atrieda ir iš Latvijos.
Žinodami, kad grūdų poreikis yra didelis, kviečių siuntą į Obelius neseniai buvo atgabenę ir ukrainiečiai. Bet be reikalo sukorė tokį kelią – sutartis su jais nebuvo sudaryta.
Mat ukrainiečiai spirito varytojams bandė įsiūlyti suplėkusių, į gabalus sušokusių ir parazitais užkrėstų grūdų.
Sudaro ilgalaikes sutartis
Pasak Kupiškyje esančios grūdų supirkimo įmonės „Agrojavai“ vadovo Jono Matulionio, į spirito varyklą per metus bendrovė išgabena apie 3–4 tūkst. tonų pašarinių kviečių. O jų poreikis pastaruoju metu didėja.
„Su varykla kasmet sudarome sutartis – susiderame ir dėl tiekiamų grūdų kiekio, ir dėl kainos. Bet šiuo metu pardavėme daugiau, nei buvome suderėję.
Jau baigiame į Obelius suvežti paskutinius kviečius. Supirkimo kainos labai geros. Tokių nebuvo nei 2016-ųjų derliaus ėmimo pradžioje, nei vėliau“, – sakė J.Matulionis.
Rokiškio rajone, Ragučiuose, ūkininkaujantis Ričardas Valiulis pernai spirito varyklai pardavė apie 4 tūkst. tonų kvietrugių. Nors šie javai rinkoje neturi didelės paklausos, juos ūkininkas augina dėl sėjomainos. Kartu žaliava aprūpina ir degtindariams žaliavą gaminančią įmonę.
Pasak Lašų žemės ūkio bendrovės vadovo bei kepyklos „Lašų duona“ direktoriaus Maždaug toks pat jų kiekis iš Lašų bendrovės į Obelius atgabenamas kiekvienais metais.
„Geriausia spirito išeiga, kai jis gaminamas iš kvietrugių ir rugių. Bet pastaruoju metu ūkininkai mažai jų beaugino, nes supirkimo kainos buvo menkos. Tad varykla neturi kito pasirinkimo – spiritą gamina iš kviečių, nors jie yra gerokai brangesni“, – užsiminė Z.Akramavičius.
Apskritai „Lašų“ bendrovės ir spirito varyklos bendradarbiavimas yra išskirtinis. Mat kasdien iš įmonės į ŽŪB išvežama po 500 tonų žemės ūkiui tinkančių trąšų – degustato, susidarančio biojėgainėje iš žliaugto (tai raugas be alkoholio) gaminant biodujas.
„Investavome – įrengėme 17 tūkst. tonų talpinančią lagūną, kuri per žiemą yra užpildoma degustatu. Būta žiemą situacijų, kai teko gelbėti spirito varyklą, nes nei jos talpose, nei mūsų lagūnoje degustatas nebetilpo. Varyklai būtų tekę stabdyti gamybą, o mes vos neprisidarėme bėdos.
Įmonė, turėdama tokius gamybos pajėgumus, turi pagalvoti ir apie didesnes talpas. Nes žemdirbių rankos yra surištos. Mes privalome laikytis gamtosaugininkų reikalavimų, ir išpurkšti trąšas ant laukų galime tik nuo balandžio iki lapkričio 1 dienos“, – patirtimi dalijosi Z.Akramavičius.
Paklausa vis dar auga
Obelių spirito varykloje per parą pagaminama maždaug 27 tūkst. litrų spirito. Maždaug pusė jo sunaudoja įmonę valdanti „Vilniaus degtinė“, apie 30 proc. eksportuojama.
Likusi dalis jo kaip žaliava parduodama kitiems degtindariams bei farmacijos įmonėms, pavyzdžiui, bendrovei „Valentis“. Denatūruotas spiritas tiekiamas buitinės ar automobiliams skirtos chemijos gamintojams.
„Spirito prekybos tendencijos kinta. Įtakos joms kasmet turi grūdų derlius bei kitų gamintojų sumanymai. Pavyzdžiui, šiuo metu didelis spirito poreikis yra Lenkijoje.
Be to, ir konkurentams trūksta žaliavos – savo varyklas turintys slovakai bei latviai jau pristigo grūdų“ – sakė „Vilniaus degtinės“ generalinė direktorė Dovilė Tamoševičienė.
Investicijoms skyrė ne vieną milijoną eurų
Pernai Obelių spirito varykloje pagaminta apie 7,14 tūkst. litrų absoliutaus alkoholio. Planuojama, kad bus supirkta dvigubai daugiau lietuviškų grūdų ir šiemet Obeliuose pavyks pagaminti 50 proc. daugiau absoliutaus alkoholio.
Obelių spirito varykla – seniausia iš tų, kurios priklauso prancūzų koncernui „Marie Brizard Wine & Spirits“. Pastarasis valdo ir svaigalų gamybos bendrovę „Vilniaus degtinė“.
Per pastaruosius ketverius metus į varyklą investuota 11 mln. eurų, iš jų apie 3 mln. – ES lėšos, kitos – pačios bendrovės. Už šiuos pinigus buvo įrengtos biojėgainės, atnaujinta gamybos įranga.
