Lietuvoje dirba fiktyviai
Jau kurį laiką į Norvegija vis važiuojantis uždarbiauti Mindaugas teigė neseniai sulaukęs vyšninio vokelio iš Lietuvos „Sodros“ valdininkų: „Jie prakalbo apie mano Lietuvoje sukauptą pensijos stažą, kuris yra vos 5 metai, nors man pačiam jau 40 metų“, – teigė emigrantas.
Supratęs, kad yra įtariamas kyšių ėmimu ir nešvarių pinigų į kišenę dėjimu vyras sakė norintis atskleisti tikrąją mažai uždirbančių ir tik daliai etato įsidarbinusių Lietuvos piliečių priežastį.
„Garantuoju, kad tie žmonės yra emigrantai ir jie Lietuvoje dirba fiktyviai“, – žodžių į vatą nevyniojo Mindaugas.
Jo teigimu, emigrantai Lietuvoje fiktyviai įsidarbina tam, kad darbui užsienyje gautų Europos sveikatos kortelę, kuri garantuotų gydymą, jei staiga Norvegijoje ar kitoje šalyje jie sunegaluotų, Jie taip siekia išlaikyti socialines garantijas čia, Lietuvoje tam, jei sugalvotų grįžti.
„Žmonės fiktyviai dirba nepilnu etatu tam, kad gautų visas šias garantijas. Jie negauna jokios algos, tik geranoriškai „Sodrai“ sumoka mokesčius, kad būtų „apiforminti“ Lietuvoje, kad susitvarkytų dokumentus, būtų apdrausti ir jaustųsi saugūs“, – sakė vyras.
Norvegijoje turtuoliai – Lietuvoje pašalpų prašytojai
Pats emigrantas pasakojo Norvegijoje paprastai dirbantis šešias savaites, o tada likusias dvi praleidžiantis Lietuvoje: „Aš Lietuvoje, kaip ir kiti emigrantai, turiu fiktyvų darbą, „dirbu“ 0,25 etatu, tačiau „Sodrai“ moku visus mokesčius“, – prisipažino vyras.
„Bet čia ne tik aš taip darau, dirbu kompanijoje, kurioje dirba virš 1 tūkst. lietuvių ir visi taip daro – dėl garantijų Lietuvoje dirba fiktyviai. Yra tokių žmonių, kurie Lietuvoje dar gauna lengvatų šildymui, kažkokius priedus prie vaikų pinigų ir panašiai“, – situaciją aiškino emigrantas.
Tiesa, atlyginimo Mindaugas iš savo lietuvio dabdavio sako negaunantis: „Viskas fiktyvu, netikra. Dažniausiai mus įdarbina visokios draugų, giminių įmonės. Kai grįžtu į Lietuvą, tada aš nueinu pas tą pažįstamą, kuris mane įformino Lietuvoje, ir kad nelikčiau skoloje, atiduodu jam pinigus už „Sodrą“, – pasakojo jis.
Kad būtų lengviau suprasti kodėl taip elgiamasi, Mindaugas pateikė ir paprastą pavyzdį.
„Tarkime, kad žmogus atvyksta dirbti į Norvegiją pas kokį ūkininką, tai ūkininkas visada klausia darbuotojo: „Ar turi Europos sveikatos kortelę? Ar esi draustas?“ Ūkinininkai nenori patys drausti svetimšalių, nes kiti įstatymai ir kitos kainos, todėl geriausia pačiam turėti tokią kortelę. Tada tu esi draustas ir esi Europos Sąjungos pilietis“, – aiškino vyras.
Vieną kartą išsiimti Europos sveikatos kortelės nepakanka, pasak Mindaugo, kortelė galioja vos du metus, o tada vėl prireikia naujos.
Vokeliai - atgyvenęs dalykas
Anot emigranto, kol žmonės fiktyviai darbinasi Lietuvoje, valdžia deklaruoja, kad gyventojams yra mokama vokeliuose.
„Tie vokeliai – jau seniai atgyvenęs dalykas. Kas Lietuvoje iš tiesų dirba – tikrai uždirba minimalų atlyginimą, o jei uždirba mažiau , vadinasi, kažkas už to slypi“, – tiesiai šviesiai sakė Midaugas.
Vyras teigė pats Norvegijoje jau turintis draudimą ir socialines garantijas, tačiau vis tiek norintis turėti ir Europos sveikatos kortelę ir kitas garantijas gimtinėje:
„Lietuvoje ji man padeda ir dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD), ir dėl kitų mano socialinių garantijų. Moku „Sodrai“, nes esu ES pilietis ir noriu būti pilietišku. Gal kažkada Lietuvoje pagerės situacija. Vis tiek pensijos stažas eina po truputį“, – tikino Mindaugas.
„Sodra“: „Esame girdėję apie tokius atvejus“
Vyriausiasis „Sodros“ komunikacijos skyriaus specialistas Rytas Stalnionis patikino, kad apie tokius atvejus girdėti tikrai yra tekę, tačiau teigė, kad jų nebūtų galima įvardinti kaip sisteminio dalyko.
„Sistemiškai tokio dalyko ir tokios problemos mes nepastebime. „Sodra“ su valstybine mokesčių inspekcija (VMI) jau trečius metus dirba su įmonėmis, kurios savo darbuotojams moka mažesnę nei minimalią mėnesinę algą (MMA). Neatmetama, kad dalis tokių fiktyvių darbuotojų į tokius patikrinimus patenka ir tokie fiktyvaus darbo atvejai yra užkardomi“, - sakė R.Stalnionis.
Anot jo, jei žmogus neima atlyginimo iš savo fiktyvaus darbdavio, jo uždarbio atlyginimo eilutėje puikuosis 0 eurų, o tai reiškia, kad toks žmogus netrukus atsidurs „Sodros“ ar kitų tarnybų ir inspektorių akiratyje.
„Su tokiais atvejais yra dirbama ir manau, kad tokiems piktnaudžiavimams nėra erdvės“, - kalbėjo specialistas.
Tiesa, dėl emigrantų mokamų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, R.Stalnionio teigimu, jaudintis nereikėtų: „Jei žmogus moka PSD įmokas, tai jam niekas nedraudžia čia gydytis, juk jis, kaip ir bet kas kitas, tas įmokas susimoka ir tampa apdraustuoju. Jei jie moka įmokas – jie yra draudžiami ir yra pilnateisiai to draudimo naudos gavėjai“, - tikino R.Stalnionis.
Valstybės ligonių kasos: „Tik būtina medicinos pagalba“
Valstybės ligonių kasų ryšių su visuomene vedėjo Rimanto Zagrebajevo teigimu, nuo 2004 metų Lietuvai tapus ES nare, šalies apdraustieji įgijo teisę laisvai keliauti, studijuoti, dirbti ES, Euripos ekonominės erdvės šalyse, kuriai priklauso ir Norvegija.
Nuo to laiko mokantiems PSD įmokas Lietuvoje išduodamos Europos Sveikatos draudimo kortelės, kurios garantuoja, kad Lietuvos apdraustieji, laikinai nuvykę į bet kurią iš išvardintų Europos šalių, prireikus gautų būtinosios medicinos pagalbos paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ten gyvenantys apdrausti asmenys.
„Europos sveikatos draudimo kortelių pagrindu Lietuvos apdraustiesiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tai reiškia, kad už būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos apdraustiesiems nereikia mokėti iš savo kišenės.
Svarbu: planinė medicininė pagalba su Europos sveikatos draudimo kortele yra nekompensuojama", - sakė R.Zagrebajevas.
Jis ragina apie bet kokius panašius kenkėjiškus atvejus, susijusius su fiktyviu darbu, nedelsiant pranešti teisėsaugai.
„Norėtume pakviesti piliečius pranešti apie galimai neskaidrią veiklą. Visais atvejais, kai nustatomi teisės aktų pažeidimai, jas nustačiusi institucija praneša apie tai teisėsaugos institucijoms“, - ragino specialistas.
