Praėjusių metų liepą 1304 slaugytojos iš ES šalių atvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. Šį balandį šis skaičius sumažėjo drastiškai – iki 46 seselių.
Sveikatos fondas, atlikęs tyrimą, yra įsitikinęs, kad skaičiai negailestingi – Jungtinėje Karalystėje ir taip trūko 30 tūkst. medicinos slaugytojų, o didesnio kritimo Anglijos sveikatos sistema tikrai negali sau leisti.
Fondo ekonomikos ir tyrimų vadovė Anita Charlesworth sakė, kad, be slaugytojų iš ES, Anglijos sveikatos sistemai bus dar sunkiau rasti tinkamų darbuotojų ir užtikrinti kokybišką pacientų priežiūrą. Tad šis tyrimas turėtų būti tarsi žadintuvo signalas šalies politikams ir sveikatos sistemos kūrėjams.
„Reikia veiksmų, kurie sustabdytų mažėjančius ES darbuotojų Jungtinės Karalystės sveikatos sistemoje skaičius. Bet tai ne vien „Brexit“ padarinys, o ilgamečio lėšų karpymo rezultatas“, – sakė ji.
Remiantis Karališkojo medicinos slaugytojų universiteto duomenimis, Jungtinėje Karalystėje kovo pabaigoje buvo registruota 656 tūkst. slaugytojų, iš kurių 5,5 proc. buvo ES šalių pilietės.
Pastaraisiais metais Jungtinė Karalystė slaugytojų vis dažniau ieško užsienyje – taip bandoma kovoti su medicinos darbuotojų trūkumu šalyje.
Tam nepadeda Theresos May kalbos apie tai, kad Jungtinė Karalystė pasitraukusi iš ES nesiruošia ES piliečiams suteikti visų iki šiol galiojusių teisių.
Janetas Daviesas įsitikinęs, kad dėl to vis mažiau emigrantų medicinos darbuotojų nori dirbti Jungtinėje Karalystėje – jie nėra tikri dėl savo patirties.
„Mes esame priklausomi nuo darbuotojų iš ES šalių, o tolesnis jų mažėjimas gali skaudžiai atsiliepti pacientams ir jų šeimoms. Mūsų medicinos paslaugų darbo rinka išgyvena krizę. Įvairiose srityse, nuo gimdyvių iki senelių priežiūros, mūsų pacientams kyla rimta grėsmė“, – sakė jis.
Bandydama kovoti su susidariusia situacija, Jungtinė Karalystė pranešė, kad rengia medicinos slaugytojų mokymo programą, tikimasi, kad iki 2019 metų pavyks parengti 2,2 tūkst. naujų slaugytojų.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
