Pigių kelionių pažadai jau apkarto

Iki paskutinės minutės pusvelčiui pardavinėti keliones, iš turistų rinkti pinigus, o apie stabdomą veiklą pranešti penktadienio popietę – iš rinkos pasitraukti kuo tyliau, prieš savaitgalį, bandė jau ne viena Lietuvos kelionių agentūra.

Tačiau 2014 metų lapkritį savo veiklą nutraukusiai kelionių agentūrai „Fresh Travel“ bankrutuoti tyliai nepavyko.

Keliones į Egiptą ir Portugaliją įsigiję, bet į jas taip ir neišvykę „Fresh Travel“ klientai prisiteisė pinigų iš valstybės, o agentūros vadovui Gediminui Keriui dar teks aiškintis teisme.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) baigė tyrimą dėl galimai nusikalstamo „Fresh Travel“ bankroto ir bylą jau perdavė teismui.

Tuomečiam bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo bankroto, skolininko nesąžiningumo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Keliones į Egipto ir Portugalijos kurortus bendrovė „Fresh Travel“ beveik pusmetį pardavinėjo už savikainą ir pigiau.

Šiai bendrovei priklausiusios agentūros „Plius Travel“ pasiūlymai pigiai pailsėti mirgėjo ir grupinių pardavimų portaluose.

Abejonių dėl bendrovės „Fresh Travel“ kilo 2014 metų lapkričio pradžioje, kai į Egipto kurortą Šarm aš Šeichą atvykę keliautojai sužinojo, kad už viešbučius nesumokėta.

Bendrovės atstovai tąkart teigė, kad po kelių valandų problema buvo išspręsta, ir toliau pardavinėjo keliones.

Kol vieną penktadienio popietę buvo paskelbta, kad agentūra nutraukia savo veiklą.

„Fresh Travel“ vadovas G.Kerys tuomet teigė, kad iki penktadienio pietų ieškojo išeities, kaip dirbti toliau ir parskraidinti turistus iš Egipto ir Madeiros, tačiau vėliau priėmė sprendimą kreiptis į Valstybinį turizmo departamentą.

„Fresh Travel“ vadovas tvirtino, kad dar prieš kelias dienas jo įmonė rimtų finansinių problemų neturėjo, todėl ir išsiuntė turistus į Egiptą ir Madeirą.

Jo teigimu, vėliau pristigo apyvartinių lėšų.

Dėl lėšų stygiaus verslininkas kaltino ir ikikalėdinę karštinę – esą žmonės, užuot įsigiję kelialapius, perka dovanas.

Šios bendrovės bankroto aplinkybes tyrę FNTT pareigūnai nustatė, kad lėšų pritrūko tik turistams pargabenti.

Paaiškėjo, jog prieš pat sustabdydamas veiklą G.Kerys sau ir dar vienam asmeniui iš įmonės sąskaitų išmokėjo per 67 tūkst. eurų.

Atlyginimas buvo sumokėtas ir vienai darbuotojai.

Tuo metu įmonė turėjo 142 kreditorius, todėl teigiama, kad skolininkas galbūt elgėsi nesąžiningai.

Bendrovei „Fresh Travel“ nutraukus veiklą, užsienio kurortuose įstrigo apie 470 keliautojų. Jie buvo pargabenti už draudimo pinigus.

Tačiau draudimo sumos neužteko, kad nuviltiems klientams būtų grąžinti pinigai už neįvykusias keliones. Dalis atgavo tik po kelis procentus už keliones sumokėtos sumos.

Žalą nuviltiems kelionių agentūros klientams turės atlyginti valstybė.

Tokį sprendimą yra priėmęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), per kelis kartus patenkinęs jau 157 nukentėjusių keliautojų skundus.

Tai – ne tik „Fresh Travel“, bet ir veiklą nutraukusių kelionių agentūrų „Go Planet Travel“ bei „Voyage Voyage“ klientai.

VAAT nusprendė, kad, neužtikrinusi tinkamo žalos atlyginimo, valstybė nesilaikė Europos Sąjungos (ES) direktyvų ir nepaisė turistų teisių apsaugos.

„Tai leidžia teigti, kad buvo padarytas pakankamai rimtas ES teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė“, – teigiama šiemet balandžio mėnesį priimtoje teismo nutartyje.

Valstybinio turizmo departamento atstovai siūlė klausimus dėl žalos atlyginimo turistams spręsti nagrinėjant agentūrų bankroto bylas, tačiau VAAT tokį pasiūlymą atmetė.

„Teisme sulaukėme pasiūlymo kreiptis į pačius kaltininkus, tačiau gaudyti nusikaltėlius – valstybės darbas, o gyventojai turi tikėtis, kad jie bus sugauti“, – aiškino nukentėjusius kelionių agentūrų klientus subūręs advokatas Justas Vilys.

Teismo sprendimu šiuo atveju nėra svarbūs kelionių organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus, ar kokio dydžio draudimo sumą jis pasirinko. Pagal ES direktyvas, užtikrinti nuostolių atlyginimą privalo valstybė.

VAAT sprendimu netinkamai pareigą vykdžiusi valstybė turistams turi atlyginti 95,6 procento dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių ir 50 procentų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepriteisė tik išlaidų už kelionių vizas.

Advokatas J.Vilys tvirtino, jog prašymus, kad valstybė atlygintų žalą, teismui pateikė tik apie 10 procentų bankrutavusių agentūrų klientų. Tai galima padaryti per trejus metus nuo jų veiklos sustabdymo, todėl renkama dar viena nukentėjusiųjų grupė.

Dar keli šimtai nuo „Fresh Travel“ nukentėjusių turistų yra apklausti ir pateikę ieškinius ir FNTT tirtoje G.Kerio byloje.

Buvusiam „Fresh Travel“ vadovui paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies. Pareigūnai areštavo 185 tūkst. eurų vertės jo ir bendrovės turto.

Bendrovė „Fresh Travel“ bankrutavo praėjusių metų gegužę. Jos vadovai FNTT pareigūnams teigė neišsaugoję ir nepateikė 2014 metų finansinių ataskaitų, tačiau tyrimo metu rasta tūkstančiai sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių.

Iš aptiktų dokumentų paaiškėjo, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga nuo 2014 metų vidurio.

Kelionės buvo pardavinėjamos už savikainą – į jų paketo kainą nebuvo įskaičiuojami darbuotojų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai, patalpų nuoma.

Buvęs bendrovės vadovas G.Kerys tyrėjams aiškino, kad veiklos pradžioje mažesnėmis kainomis buvo siekiama pritraukti daugiau klientų, o įsitvirtinus rinkoje jas buvo planuojama kelti.

Kitaip buvo per daug sunku konkuruoti su kitais kelionių rengėjais.

Tiek eurų vertės turto, priklausančio bendrovei „Fresh Travel“ ir jos buvusiam vadovui, yra areštuota.