„Ne kartą teko girdėti nuomonių, kad lietuviai nėra labai kūrybingi ar geri humoristai, – sako UAB Creditreform Lietuva specialistai, – tačiau peržiūrėjus įmonių, kurios Lietuvoje įregistruotos nuo 2000 m., pavadinimus, tokio klausimo tikrai nekyla. Gal tik kartais dilgteli mintis, kaip tai pavyko įregistruoti. Verta priminti, kad sugalvoti įmonės pavadinimą, kur kas sudėtingiau nei suteikti vardą vaikui. Juk jei, pavyzdžiui, 2015 m. lietuviai Emilijomis pavadino daugiausiai gimusių mergaičių, tai įmonės pavadinimas privalo toks būti vienintelis. Ir tai tuomet, kai Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo įregistruota per 400 tūkst. įvairiausių verslo subjektų!
Beje, šie „Creditreform Lietuva“ pastebėjimai gimė išanalizavus tik 170 tūkst. įmonių, kurios buvo įregistruotos Lietuvoje nuo XXI a. pradžios. Šį kartą – linksmai apie šmaikščius, šypseną keliančius įmonių pavadinimus.
Kokių įmonių kūrėjai linksmiausi?
Bene didžiausi humoristai yra asmenys, kuriantys mažąsias bendrijas (MB) ir įvairias visuomenines organizacijas. Tarp tų, kas registruoja UAB’us, irgi nemažai linksmų plaučių žmonių, tačiau kadangi tokios bendrovės – populiariausia juridinė verslo forma, čia šmaikščių pavadinimų procentas vis dėlto yra mažesnis nei tarp mažųjų bendrijų ar visuomeninių organizacijų.
MB kūrėjai neretai mėgsta pasijuokti ir patys iš savęs ar pašmaikštauti, kartais net patys to galbūt nesitikėdami. Tada Lietuvoje ima ir atsiranda tokios įmonės kaip „Telšių divos”, „Pilkieji kardinolai”, „Barbarai”, „Kipšas”, „Rimos ciu ciu”, „Piktos katės”, „Dešra ant ratų” ar net „Skandalistas”. Kai kas akcentuoja tam tikras kokybes: „Mėmė”, „Pakvaišėlis”, „Be stogo”, fizinius dalykus: „Kreivos rankos”, „Kreiva nosis” ar „Jovitos dantys”. Kiti bando įsivaizduoti, koks gi jų kuriamas verslas bus. Vieniems tai „Švarus darbelis”, kitiems „Lengvi pinigai” ar net „Zylės zylioja”. Yra ir manančių, kad „Darbas ne vilkas” ir verslauti galima daugmaž „Norim dirbam, norim ne”. Vis tiek neišvengiamai tapsi „Milijonierė” ar bent jau „Buožė”. Tiesa, yra ir tokių įmonių savininkų, kuriems verslas tikrai yra „Ne juokai” ir čia „Doleriais nesninga”.
Šmaikščių pavadinimų tarp mažųjų bendrijų tiek daug, kad galima net bandyti kurti tam tikrus dialogus. Štai vienos įmonės kviečia „Kalbėk”, „Sakyk”, bet kita perspėja „Neklyk”. Mažųjų įmonių savininkai mėgsta panaudoti ir ištiktukus. Kaip jums įmonė „Kuti kuti”, „Opa opa” arba „Bakst bakst”?
Įdomūs ir įmonių pavadinimai-duetai. Ypač, jei draugėn sudėti visiškai tarpusavyje nederantys veikėjai: „Karvė ir viščiukas”, „Beždžionė ir begemotas”, „Kava ir plytos” arba „Ragai ir kanopos”, išgarsintos Ilfo ir Petrovo knygose.
Nuo „Meilės“ iki „Rakšties“
Kuriantys įvairius klubus, bendrijas ir asociacijas juokauti linkę dar labiau. Kaip jums keliautojų klubas „Žvalūs plikiai”? Arba plaukimo veteranų klubas, kažkodėl pavadintas „Ilgaplaukiai”. Ar žvejų klubas švelniu pavadinimu „Tironas”.
Įdomu, ką mąstė gyventojai, savo daugiabučių namų bendrijas pavadinę „Karaliai”, „Meilė”, „Rakštis”, „Kosmonautai” ir netgi „Grybeliai” arba „Rožinis paršelis”?
Viešųjų įstaigų ir asociacijų kūrėjai fantazijos ir humoro taip pat sklidini iki pat kraštų. Dažnokai kuriant pavadinimus į pagalbą pasitelkiami mūsų mažieji broliai. Taip ir gimsta „Veršių klubas”, „Euroveršis”, „Pikti kiškiai”, „Skraidantys drambliai”, „Drambliuko svajonė”, „Baltos kandys” ir net pikantiški „Drakono bumbulai”.
O kaip jums Všį „Ne apie mane“, ar asociacija „Pagyvenusio jaunimo vakarai“? Bet gal labiau patiktų „Biurokrato biuras”, „Mano žmonos tūkstantis veidų”, „Penki stori” ar „Bim Bam klubas” Vis dar manote, kad lietuviai juokauti nemoka? Tuomet galima pasiūlyti tokius pavadinimus kaip „FK Ciongas”, sporto klubas „Bobutės krepšinis”, „Slaptieji patarėjai”, „Darželis seneliams”, „Nesąmonė”, „Niektauza”, „Uogienės diena”, o gal tiesiog „Kugelis”.
Tačiau nuo visuomenininkų neatsilieka ir individualių bei akcinių įmonių kūrėjai. Čia irgi gausu apibūdinimų, nieko gero nežadančių partneriams ar klientams: “Be stabdžių”, “Be gėdos”, “Dzūkijos vikingai”, “Piratai”, “Gastroholikas”, “Kiaulių valdovai”, “Sunkus partneris”. Pavadinimuose dažnai sutinkame ir gyvūnus: “Floridos ūdros”, “Sūduvos galvijai”, “Protingieji kurmiai”. Taip pat ir gal šiek tiek per didelį susireikšminimą: “Darius saulė” (tikriausiai aliuzija į Prancūzijos karalių Liudviką XIV, pasiskelbusį saule), “Verslas numeris vienas”, “Pirmas milijonas”, “Neeilinis”.
Lietuvių bruožai įmonių pavadinimuose
Kai kurių įmonių kūrėjų požiūris į verslą, pateiktas pavadinime, gal kiek netikėtas: “Skupynė”, „Bandit East”, „Šok, juokis ir voliokis“, “Juokas”, “Vakaruška” (tarm. – vakarėlis), “Spakaina” (tarm. – ramu), “Pyyp”, „Tufta” (žarg. nesąmonė),” Siekdami įdomiai pavadinti savo verslą, kūrėjai atsisuka ir į tautosaką. Ir nebūtinai senąją: „Pas žyduką”, „Budulis”. Drąsina save: „Sūrus darbas, saldus miegas“, “Bijai vilko, neik į mišką”, pokštauja – „Še2va”. Gal ir patiems teko šį žodį rodyti pirštais ir užbaigti susukant špygą. Ar kalba tarmiškai: „Stats kamps“, „Mondri darbai“. Yra ir bendraujančių su ateiviais „Ufonautas“ bei „Teleportacija“.
Kai kurios įmonės, matyt, labai greit patrauks, o gal jau patraukė, dabartinių Lietuvos valdančiųjų dėmesį, mat vadinasi „Bambalynė“, „Švento Jono puta“, „Auksinis kamštis“, „Paūžkim“, „Alaus upė“, „Smagus raugas“, „Drinkidrinki”. Kitos pavadinimuose eksploatuoja amžinuosius instinktus: „Baracuda LT”, “CG Barakuda”, “Grožio fėja Vilija”, “Karštas bučinys” ar „Karštas žvilgsnis“.
