Sėkmingiausi – ilgalaikiai projektai
Renginio metu Norvegijos Karalystės ambasados Vilniuje pirmoji sekretorė Turid Kristin Lilleng ieškant efektyvių energijos panaudojimo sprendimų pirmiausia siūlė sutelkti bendras pastangas. „Norvegijoje visi dirba kartu, siekdami rezultatų šioje srityje: Vyriausybė, visuomenė, įmonės. Ėjimas „žalyn“ yra ėjimas kartu“, – kalbėdama apie bendro darbo būtinybę žaliosios pramonės inovacijų srityje kalbėjo Norvegijos Karalystės ambasados Vilniuje atstovė.
Iš tiesų, nors jau yra nemažai sėkmingo bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Norvegijos įmonių pavyzdžių kuriant ir pritaikant energetiškai efektyvias technologijas, Norvegijos agentūros Innovation Norway EEА&Norway Grants vyr. patarėjos Frauke Muth teigimu, sėkmingiausi yra ilgalaikiai projektai. „Bendri Norvegijos ir kitų šalių įmonių projektai bei ilgalaikis bendradarbiavimas kuria efektyviausius rezultatus, dėl to norėtųsi, kad Norvegijos ir Lietuvos įmonės atrastų viena kitą ir tų bendrų projektų būtų daugiau“, – įsitikinusi F. Muth.
„Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Ūkio ministerija jau ne vienerius metus skatina Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą ir mato žaliųjų inovacijų bei energetiškai efektyvių technologijų projektų būtinybę. Tokių projektų vystymas dažnai yra naudingas visuomenei bei valstybei, padeda taupyti išteklius“, – renginyje kalbėjo Ričardas Valančiauskas, MITA Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas.
Bendri renginiai – galimybė mokytis vieniems iš kitų
Neatsitiktinai Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidiumo narys Raimundas Slavinskas apžvelgė Lietuvos pasiekimus energetiškai efektyvių technologijų srityje, akcentuodamas darbus, siekiant sumažinti neatsinaujinančių išteklių naudojimą ir tapti nepriklausomiems nuo importuojamų rusiškų dujų.
Green Business Norway vykdančioji direktorė Anna Larsson pristatė dvišalio bendradarbiavimo pavyzdžius energetinio efektyvumo srityje – įgyvendinant atliekų tvarkymo ir perdirbimo, gamtos monitoringo, vandens ir nuotėkų tvarkymo, atsinaujinančios energetikos srityje. Pati A. Larsson įsitikinusi, jog tam, kad būtų sinergija tarp visų sričių, įmonės turi žvelgti plačiau, integruotis. „Kolegos turėtų glaudžiai bendradarbiauti, koordinuoti veiksmus, keistis informacija, kadangi kompleksiniai projektai atneša daugiau naudos nei pavieniai patobulinimai ar problemų sprendimai“, – mano A. Larsson.
Lietuvoje vis augant biomasės panaudojimui R. Slavinskas taip pat paminėjo sėkmingai dirbančias ir kartu net 60 proc. biomasės energetikos technologijų rinkos užimančias įmones – UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ (ENEPRO), AB „Axis Industries“ ir UAB „Enerstena Group“. Pastaroji jau ne vienus metus sėkmingai dirba ir Skandinavijos šalyse. Šios įmonės Skandinavijos regiono pardavimų vadovės Linos Siaurusevičienės teigimu, tokios kontaktų mugės ir kiti panašūs renginiai – puiki galimybė pasimokyti vieniems iš kitų ir rasti sinergiją. „Tai labai gera proga Lietuvos įmonėms įvertinti Norvegiją kaip eksporto rinką, suprasti rinkos poreikius ir bendradarbiavimo galimybes“, – teigia L. Siaurusevičienė.
Kaip įgyti verslo partnerių pasitikėjimą?
Vis dėlto ilgalaikis bendradarbiavimas neįsivaizduojamas be tarpusavio pasitikėjimo, o jį reikia užsitarnauti bei išsiaiškinti, kaip skirtingose šalyse jis suprantamas. „Kiekvienas jį matuoja skirtingai. Vieni gali pasitikėjimą matuoti vienu kriterijumi, kiti – visiškai kitu“, – renginio metu vykusios ekspertų diskusijos metu apie verslo galimybes tarp Lietuvos ir Norvegijos verslo įmonių, bendradarbiavimui kylančius iššūkius efektyvios energetikos srityje kalbėjo F. Muth. Anot jos, bendradarbiaujant svarbu nepamiršti mokymosi visą gyvenimą taisyklės. „Nepamirškite būti atviri, nebijokite keisti mąstysenos, būkite pasiruošę ir mokytis iš partnerio, ne tik jį mokyti“, – pataria F. Muth.
Ekspertų diskusijos metu buvo iškelta ir daugiau dvišaliam bendradarbiavimui aktualių klausimų ir temų. Norvegijos įmonės AF Energi&Miljoteknikk AS technikos direktorius Tor Olsen pabrėžė, kad ypač svarbu veikti greitai sprendžiant problemas. Tuo metu Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto (NIBIO) vyr. patarėjas Simen Gjoslo pastebėjo, kad dvišaliam bendradarbiavimui yra svarbus ne tik bendras tikslas bet ir partnerių tarpusavio supratimas. Jam antrino ir UAB „Ernst&Young Baltic“ atstovas Vytautas Bitinas teigdamas, kad svarbu suprasti, kokius lūkesčius partneris gali pateisinti.
Ir vis dėlto išvardytų dalykų neužtenka. Be bendro intereso, ne mažiau svarbu ir tai, kad jis atneštų naudą, o pasitikėjimas būtų paremtas taisyklėmis. Diskusijos metu V. Bitinas pritarė idėjai, kad bet kuriuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į kultūrinius skirtumus ir komunikaciją.
Renginio metu UAB „Enerstena Group“ inovacijų direktoriaus Ralfo Lukoševičiaus aptartos konkrečios efektyvios energijos ir aplinkosaugos sritys, kuriose Lietuvos ir Norvegijos įmonės galėtų bendradarbiauti ir vieningai sutarti, kad laikas galvoti kaip būti saugiems, tvariems, švariems.
Po pranešimų renginio dalyviai turėjo apie 90 individualių susitikimų, kurių metu vieni su kitais galėjo užmegzti ryšius bei aptarti galimus bendrus projektus kuriant ir diegiant energetiškai efektyvias technologijas pramonės srityje.
Ši verslo kontaktų mugė buvo jau ketvirtasis MITA organizuojamas renginys, finansuojamas 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšomis. Praėjusių metų pradžioje Taline įvyko informacinių ir ryšių technologijų, rugsėjo pabaigoje Vilniuje – atliekų tvarkymo ir perdirbimo, o lapkričio pabaigoje Osle – biomasės energetikos verslo kontaktų mugės. MITA renginius organizuoja bendradarbiaujant su Ūkio ministerija ir Norvegijos agentūra „Innovation Norway“.
