Toks keistas įpareigojimas įsigalios priėmus įstatymo dėl valstybinio radijo ir televizijos abonentinio mokesčio (AM) surinkimo pataisas.
Atrodo, jos neturi nieko bendra su kabeline televizija, nes už šias paslaugas klientai moka pagal atskiras sutartis.
Lenda į privatų daržą
Tačiau, norėdama surinkti kuo daugiau pinigų Lenkijos valstybiniams kanalams, vyriausybė panoro pasinaudoti privačių kabelinės televizijos kompanijų duomenų baze.
Mat paviešinus tokias sutartis galima tiksliai nustatyti, kiek asmenų turi namuose televizorius, ir išsiaiškinti, kurie nemoka valstybei abonentinio mokesčio.
Kad daugybė lenkų slapukauja ir nemoka už valstybinius kanalus, užsimindavo ir ankstesnės vyriausybės. Jos vis žadėdavo didinti baudas ir gerinti mokesčio surinkimą, tačiau to nesugebėdavo padaryti.
O skundo autoriai teigė, kad ES įstatymai draudžia platinti klientų asmeninius duomenis, nors kritikai spėjo, jog kabelinių televizijų savininkai bijo prarasti dalį klientų ir pelno.
Moka tik pusė klientų
Metinis mokestis už radijo aparatą Lenkijoje siekia 84, o už televizorių – 272,4 zloto (dabartiniu kursu – atitinkamai 20 ir 64,5 euro). Pernai 30 tūkst. namų savininkų buvo skirtos baudos už vengimą susimokėti, tačiau jas sumokėjo tik 8 procentai nubaustųjų.
Dažniausiai skiriama 1500 zlotų (355 eurų) bauda – tiek siekia mokestis už penkerius metus, įskaičiavus delspinigius. Nuo jo atleidžiami vyresni nei 75 metų asmenys ir vargingai gyvenančios šeimos.
Gavusi kabelinių televizijų klientų sąrašus vyriausybė viliasi 2–3 kartus padidinti įplaukas iš abonentinio mokesčio, o tai valstybinei televizijai ir radijui leistų geriau konkuruoti su privačiomis kompanijomis.
Pagal oficialią statistiką, iš 13,5 mln. privačių namų savininkų susimoka tik 6,5 mln. Ekspertai apskaičiavo, kad jei visi žmonės būtų atsiskaitę sąžiningai, valstybinės žiniasklaidos pajamos 2016 metais būtų siekusios ne 661 mln., bet 2,2 mlrd. zlotų (atitinkamai 156,5 ir 521 mln. eurų).
Įkinkė ir paštininkus
Lenkus įstatymo pataisos papiktino ir dėl to, kad jomis suteikta teisė valstybės įmonės Lenkijos pašto darbuotojams tikrinti, ar žmonės turi namuose veikiantį televizorių ir radiją. Anksčiau tai buvo galima padaryti tik tuo atveju, jeigu namo ar buto savininkas geranoriškai įsileisdavo tikrintojus.
Kad dabar gyventojai nesipriešintų, vyriausybė įgaliojo pašto atstovus patikrinti ir dujų skaitiklių rodmenis. Negana to, kontrolieriai ėmė kabinėti skelbimus, kad jų neįsileidus bus taikomas didesnis dujų tarifas.
Tikslas – pūsti miglą
Apžvalgininkai spėja, kad nuožmų karą dėl abonentinio mokesčio vyriausybė pradėjo dėl politinių tikslų. Valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP), siekianti šalį valdyti keliolika metų, vienvaldiškai uzurpavo valstybinę žiniasklaidą ir pavertė ją partiniu ruporu.
Negalėdami užtildyti privačių konkurentų valdantieji ėmė dėti visas pastangas, kad padidintų valstybinės žiniasklaidos finansavimą ir populiarumą. Kultūros ministerija pranešė, kad netrukus bus kuriami brangūs, aukšto lygio patriotiniai serialai bei filmai, pakelsiantys tautiečių dvasią.
Savo ruožtu opozicija baiminasi, kad taip valdantieji sieks įtvirtinti vienpusišką dešiniųjų požiūrį į šalies istoriją, aukštins savo nuopelnus ir menkins politinius konkurentus.
