„Nors ekspertiniai įvertinimai rodo, kad užsienyje vykdomų statybos projektų, kuriuos vykdo lietuviai, gali gausėti, 2016 m. smukusios vietinių statybų apimtys kelia nerimą, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, – o jeigu vienintelis stiebęsis gyvenamųjų pastatų statybos sektorius neištrauks visos statybų šakos? Tačiau statybininkų veikla kol kas pelninga ir vis dar teikia pakankamai vilčių augimui ateityje.
O įmonių stambėjimas, vykstantis jau keletą metų iš eilės, leidžia tikėtis, jog stabilų pelningumą pavyks išsaugoti.
Džiugina ir tai, kad pastaruoju metu neauga arba beveik neauga neatsiskaitymų riziką liudijantys požymiai: skolų Sodrai rodiklis, bankrotų ir areštų skaičius bei sumos. Tačiau reikia pripažinti, kad situacija statybų srityje išlieka trapi, o stagnacijos perspektyva jau neatrodo blogiausia.“
Mažiau pajamų, kiek daugiau pelno
Lietuvos statybų sektoriaus pardavimai per pirmus tris 2016-ųjų ketvirčius sumažėjo -14,1%, lyginant su tuo pat 2015 metų laikotarpiu (2015 metais +7,2%), tačiau grynasis pelnas per devynis 2016 metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu praeitų metų periodu, augo 1,8% (per 2015 metus – 9,6%).
Statybos įmonių išlaidos, gretinant 2015 ir 2016 m. trečią ketvirtį, sumažėjo nuo 1157,6 mln. eurų iki 1060,6 mln. eurų. Labiausiai krito sąnaudos, skirtos paslaugoms pirkti (nuo 523 mln. iki 448,2 mln. eurų), o išlaidos darbo užmokesčiui, visų pirma, dėl kilusio minimalaus mėnesinio atlyginimo, kilstelėjo nuo 212,1 iki 221,4 mln. eurų.
Problemos su ES parama
2016 m. toliau augo gyvenamųjų pastatų statyba (+12,9 proc.), o jos augimas jau pralenkė inžinerinių pastatų statybos tempus. Pasak statistikų, ir šiemet šalyje toliau vyraus gyvenamųjų namų statyba, jai tenka 98,4 proc. visų išduotų statybos leidimų.
Viena gyvenamosios statybos dominavimo priežasčių – problemos su ES finansavimu. Juk infrastruktūros objektai ir negyvenamieji pastatai dažniausiai statomi už Europos Sąjungos pinigus.
Planuojant 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpio lėšų panaudojimą, tikėtasi, kad statyboms bus panaudota panašiai tokia pati dalis (per 57 proc.) visų Europos Sąjungos skirtų pinigų, kaip ir ankstesniajame ES finansavimo laikotarpyje. Deja, kol kas lėšų įsisavinimo mastai kur kas kuklesni. Sumažėjo ir paklausa infrastruktūros projektų vystymui.
Areštų daugėjo, bet jie – smulkėjo
Statančių ir remontuojančių įmonių, patyrusių turto areštus, skaičius 2016 m., buvo šiek tiek didesnis lyginant su 2015 metais (6,4%) ir yra didžiausias per pastaruosius 6 metus. Pačių turto areštų kiekis vienetais taip pat išaugo. Turto apribojimų augimas pastebėtas tiek pastatų, tiek infrastruktūros objektų, statybos, tiek specializuotos statybos veiklose. Bet areštuoto statybininkų turto sumos mažėjo, ypač, jei lyginsime su 2013 ir 2014 m.
2016 m. statybos kompanijų, tapusių bankrutuojančiomis, skaičius išliko nepakitęs, nors bendras bankrotų skaičius Lietuvoje turi tendenciją augti, visų pirma, dėl bankroto procedūros Lietuvoje pokyčių.
Jei 2016 m. vasarį veiklą statybų sektoriuje deklaravo 6 819 įmonių su 85,5 tūkst. dirbančiųjų, tai lygiai po metų liko 6 358 įmonės, kuriose darbavosi 84,2 tūkst. darbuotojų. Statybos įmonių gausa (šimtui rajone veikiančių įmonių) išsiskyrė Telšių, Skuodo bei Klaipėdos rajonų savivaldybės. O didžiausia ilgą laiką stabiliai veikiančių ir Crefocert stabilus įvertinimą turinčių statybos įmonių koncentracija 2016 m. pabaigoje fiksuota Rietavo, Šilalės ir Pakruojo rajonuose.
