Teisėjų kolegija nustatė, kad penkiolikos degalinių kontrolę pareiškėjas įgijo pagal 2003 m. gruodžio 31 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą su bendrove „Baltic Petroleum“.
Įnešimo į jungtinę veiklą metu minėtos degalinės nuosavybės teise priklausė bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Lietuvos kuras“, ir buvo išnuomotos bendrovei „Baltic Petroleum“.
Pareiškėjas byloje teigė, kad jam nekilo pareiga pateikti pranešimo konkurencijos tarybai ir gauti leidimą minėtų degalinių kontrolės įgijimui, kadangi 2001 m. spalio 4 d. Konkurencijos taryba išdavė pareiškėjui leidimą vykdyti koncentraciją, pareiškėjui ir UAB „Vilniaus bankas“ sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įgijo 37 proc. balsavimo teisių “Lietuvos kuro“ kreditorių susirinkime.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2001 m. pateikto pranešimo apie koncentraciją bei Konkurencijos tarybos 2001 m. spalio 4 d. išduoto leidimo turinį, taip pat aktualiu metu galiojusį teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjui UAB „Lukoil Baltija“ 2001 m. spalio 4 d. Konkurencijos tarybos nutarimu buvo išduotas leidimas perimti konkrečias teises, t. y. reikalavimo teisę, taip įgyjant 37 proc. balsavimo teises kreditorių susirinkime, tačiau nebuvo išduotas leidimas perimti BAB „Lietuvos kuras“ turto ar jo dalies kontrolę.
Kadangi pareiškėjas jungtinės veiklos sutartimi įgijo ginčo degalinių kontrolę, kuriai nebuvo išduotas leidimas 2001 m. spalio 4 d. Konkurencijos tarybos nutarimu, teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui kilo pareiga pranešti Konkurencijos tarybai apie ginčo degalinių kontrolės įgijimą bei gauti leidimą koncentracijai.
Pareiškėjas UAB „Lukoil Baltija“ apeliaciniame skunde teigė, kad Konkurencijos taryba, atsisakydama leisti pareiškėjui susipažinti su Konkurencijos tarybos parengta pažyma (pranešimu apie koncentraciją), kurios pagrindu Konkurencijos taryba priėmė 2001 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 114, apribojo pareiškėjo galimybę gintis nuo jam Konkurencijos tarybos tyrime reiškiamų įtarimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pažymos, su kuria pareiškėjui buvo atsisakyta leisti susipažinti, turinį, pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ji atitinka tarnybinio naudojimo dokumento kriterijus.
Atsižvelgdama į tai, kad pažymoje yra išdėstyta Konkurencijos tarybos pareigūnų nuomonė, kuri Konkurencijos tarybai nėra privaloma, be to, Konkurencijos taryba ginčijamame nutarime pažyma nesirėmė, t. y. ji nebuvo naudojama kaip įrodymas prieš pareiškėją, teisėjų kolegija darė išvadą, jog atsisakymas pareiškėjui leisti susipažinti su pažyma šioje byloje nepažeidė pareiškėjo teisės gintis nuo jam pareikštų įtarimų.
Pareiškėjas byloje argumentavo, jog minėtų degalinių kontrolė faktiškai buvo įgyta savarankiškomis aštuoniomis subnuomos sutartimis, sudarytomis su UAB „Baltic Petroleum“ laikotarpiu nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2003 m. spalio mėn., dėl to nebuvo pagrindo visumą šių sandorių vertinti kaip vieną koncentraciją ir šių degalinių pajamas skaičiuoti kartu.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad subnuomos sutartys buvo sudarytos vienerių metų terminui, o nutrauktos jau po 6–4 mėnesių, jose įtvirtinta „Baltic Petroleum“ teisė bet kuriuo metu subnuomos sutartis nutraukti, jei degalinės tampa reikalingos UAB „Baltic Petroleum“ reikmėms, šios sutartys buvo laikino pobūdžio, todėl neatitiko ilgalaikiškumo kriterijaus, t. y. šios sutartys nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų sukelti ilgalaikius koncentracijoje dalyvaujančių įmonių kontrolės ir rinkos struktūros pokyčius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsižvelgė į tai, kad iš pradžių 2003 m. gruodžio 31 d. jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta neterminuotai, o vėliau – iki 2023 m., ir darė išvadą, kad būtent ši sutartis nulėmė ilgalaikius koncentracijoje dalyvaujančių įmonių kontrolės ir rinkos struktūros pokyčius.
Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad Konkurencijos taryba bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtent degalinių kontrolės įgijimas 2003 m. gruodžio 31 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu lėmė ilgalaikius koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų kontrolės ir rinkos struktūros pokyčius, ir vertino šios sutarties pagrindu įgytų degalinių bendrąsias pajamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaip nepagrįstą vertino pareiškėjo argumentą, jog Konkurencijos taryba ginčijamame nutarime privalėjo nustatyti atitinkamą rinką, kurioje veikia kiekviena iš ginčo degalinių, bendrąsias pajamas skaičiuoti atskirai toms degalinėms, kurios veikia atskirose atitinkamose rinkose, ir tik tada vertinti, kurios iš kiekvienoje konkrečioje atitinkamoje rinkoje veikusių degalinių viršijo Konkurencijos įstatyme nustatytas bendrųjų pajamų ribas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad atitinkama rinka nustatoma ir poveikis konkurencijai atitinkamoje(-ose) rinkoje(-ose) yra vertinamas sprendžiant, ar nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, t. y. ūkio subjektui pateikus pranešimą apie koncentraciją, ir Konkurencijos tarybai sprendžiant, ar išduoti koncentracijai leidimą, ar nustatyti koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus.
Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo argumentus, jog Konkurencijos taryba, skirdama baudą, pažeidė proporcingumo ir objektyvumo principus, ir konstatavo pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
