Buvęs „VIPC Vilnius“ generalinis direktorius Darijus
Vilčinskas, inicijavęs įmonės bankrotą, BNS teigė neplanuojantis
kol kas skųsti teismo sprendimo ir ketinantis susitikti su VMI
atstovais.
„Planuojame daryti tą patį. Kadangi mažasis kreditorius,
kuris apskundė sprendimą, kad jam neužteko laiko susipažinti, buvo
mokesčių inspekcija, aš pasiskambinau ir planuoju šią savaitę
susitikti (su VMI – BNS). Aptarsime, ką daryti. Bet aptarimas bus
tik apie tai, ar teisminis bankrotas, ar neteisminis. Bet kad
bankrotas – vienareikšmiškai“, – BNS sakė Darijus Vilčinskas.
Klausiamas, kaip bus su kreditorių susirinkime priimtais
sprendimas parduoti turtą varžytinėse bei bankroto
administratoriaus Stasio Poškaus pateiktais ieškiniais teismui dėl
žalos iš savivaldybės bei valstybės priteisimo, D. Vilčinskas
tvirtino, jog šiuos procesus ketinama tęsti arba spręsti dėl jų
iš naujo.
VMI atstovas spaudai Darius Buta teigė, kad mokesčių
administratorius į teismą kreipėsi, nes kilo dvejonių dėl
įmonės bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo bei
kreditorių teisių užtikrinimo.
„Kadangi didieji kreditoriai praėjusiais metais nusprendė
bankroto procedūras vykdyti supaprastinta neteismine tvarka, tokiu
atveju, jie gali pasirinkti savo bankroto administratorių. VMI
atrodė, kad tokia tvarka yra nepriimtina, kad didieji kreditoriai
gali pasirinkti šališką administratorių, kuris atstovaus ne visų
kreditorių, o išskirtinai didžiųjų kreditorių interesams“, –
BNS sakė D.Buta.
Jo teigimu, kol kas nenuspręsta, ar VMI pati kreipsis į teismą
dėl bankroto bylos „VIPC Vilniui“ kėlimo.
„Teismą laimėjome, dabar įmonė grįžo į pradinę stadiją,
taigi yra veikianti įmonė. Ar mokesčių inspekcija inicijuos
bankrotą, tokio sprendimo nėra priimta. Dėl bankroto būdo,
svarbiausia, kad būtų lygiaverčiai užtikrinti visų kreditorių,
tarp jų ir „Sodros“, kuri palaikė mokesčių inspekcijos
kreipimąsi į teismą, interesai“, – aiškino D.Buta.
Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, keliant „VIPC Vilniaus“
bankrotą nebuvo užtikrintas proceso skaidrumas. VMI teigimu, ji
neturėjo galimybės dalyvauti kreditorių susirinkime, o įmonė jai
skolinga 313,4 tūkst. eurų.
„Kreditoriai nesutaria dėl sprendimo ne teismo tvarka, o šio
proceso iniciatorius – „VIPC Vilniaus“ direktorius D.Vilčinskas
neįvykdė sąlygų dėl proceso inicijavimo skaidrumo, kreditorių
lygiateisiškumo užtikrinimo. Pagal kreditorių susirinkimo
protokolą, jame dalyvavo vienintelis kreditorius – bendrovė
„Donseta“ su 10,7 mln. eurų reikalavimu, sudarančiu 96,88 proc.
visos finansinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu nei VMI atsiųstame
pranešime, nei paaiškinime nėra jokių duomenų apie šį
didžiausią kreditorių ir reikalavimo pagrindą, nors jo turima
balsų dauguma nulemtų neteisminiame bankroto procese priimamus
sprendimus“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas sprendė, kad tik formaliai informavus mokesčių
administratorių apie planuojamą kreditorių susirinkimą, buvo
pažeistos jo kaip kreditoriaus teisės.
Teismas panaikino vasario pabaigoje Vilniaus apygardos teismo
priimtą nutartį, kuria VMI pretenzijos atmestos ir „VIPC
Vilniaus“ kreditorių susirinkimo sprendimą kelti bendrovei
bankrotą ne teisme.
„VIPC Vilniaus“ kreditorių susirinkimą praėjusių metų
gruodį sušaukė bendrovės direktorius D.Vilčinskas. Nutarimo
dokumentuose nurodoma, kad bendra įmonės finansinių reikalavimų
suma siekia 11,04 mln. eurų, o didžioji jų dalis (10,7 mln. eurų
arba 96,88 proc.) tenka jos akcininkei bendrovei „Donseta“.
Susirinkime, kuriame balsavo tik „VIPC Vilniaus“ akcininkės
atstovas, nuspręsta bendrovei kelti neteisminę bankroto procedūrą,
o jos administratoriumi paskirta bendrovė „Valeksa“.
Iškėlus „VIPC Vilniui“ bankrotą kreditoriai nusprendė
buvusius Profsąjungų rūmus pardavinėti varžytinėse už 11 mln.
eurų pradinę kainą, o įmonės bankroto administratorius pateikė
ieškinius sostinės savivaldybei ir valstybei, kuriais reikalauja
priteisti daugiau nei 12 mln. eurų žalos.
Tuomet nekilnojamojo turto rinkos ekspertai BNS Plius teigė, kad
Profsąjungų rūmai – probleminis objektas, o jo vienintelis
potencialus pirkėjas – valstybė.
Praėjusią savaitę sostinės savivaldybė pranešė lauksianti
Vyriausybės pozicijos, ar Profsąjungų rūmai yra tinkamiausi
koncertų salei, bei sieksianti su objekto savininkais derėtis dėl
pastato išpirkimo kainos. Tačiau miesto meras Remigijus Šimašius
pabrėžė, kad dabartinė pradinė turto kaina yra gerokai per
didelė. Jeigu savivaldybė perimtų pastatą, jo išsaugoti
neplanuojama.
„Donseta“, kurios vienintelis akcininkas yra Nyderlandų
kompanija „ValMan“, bendrovės „VIPC Vilnius“ akcijas perėmė
praėjusių metų gruodžio pradžioje. „VIPC Vilnius“
Profsąjungų rūmus iš bendrovės „Hermis Capital“ įsigijo 2004
metais.
Planai Profsąjungų rūmų vietoje įkurti Tautos namus Lietuvoje
svarstomi jau beveik du dešimtmečius, tačiau projektas nepradėtas
įgyvendinti.
1911 metais ant Tauro kalno buvo nupirktas žemės sklypas Tautos
namams pastatyti. Projekto iniciatorius J.Basanavičius važiavo į
JAV rinkti lėšų statyboms. Tačiau ir tuomet Tautos namai Vilniuje
nebuvo pastatyti. Dabartinis Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros
rūmų pastatas pastatytas sovietmečiu, 1964-aisiais.
