Tai neįprastas ir daugelį vilniečių pečiais gūžčioti verčiantis sumanymas – sodinti miesto centre medžius tam, kad žiemą jų uogomis galėtų misti paukščiai. Ir sodinti ne bet kokius lapuočius, bet lietuviškus, kurių veislės yra prisitaikiusios prie mūsų šalies klimato.
Prireikia kantrybės
Iš pradžių iškėlė inkilus, o dabar dar ir apželdino slėnį uogas nokinsiančiais sodinukais. Toks tad yra prieššventinis koncerno SBA sumanymas.
„Esu pasodinęs daug augalų. Gyvenu Vilniaus centre, bet prie namų yra kiemas, kuriame jie ir žaliuoja. Tiesa, dauguma jų – dekoratyviniai, tačiau nedideliame žemės plote kitokių ir neįmanoma pasodinti.
Tai – mano pomėgis, kuris turi ir tam tikros įtakos verslo nuostatoms“, – patikino SBA įmonės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.
Jo teigimu, ir namus statant, ir medžius sodinant svarbiausia yra kantrybė. Ir vieni, ir kiti auga lėtai, tačiau ateina laikas, kai juose atsiranda gyvybė. Todėl yra svarbu stropiai atlikti šiuos darbus, kad nei žmonių, nei paukščių namuose netrūktų gyventojų.
Įsiklausė į pasiūlymą
Neries pakrantėje, Žvėryne, ties „Green Hall“ pastatais, kur verslo slėnį plėtoja būtent „Urban Inventors“, kuriant skverą verslininkus konsultavo bei pats darbavosi biologas, biomedicinos mokslų daktaras Darius Stončius.
„Džiaugiuosi, kad buvau išgirstas ir kad mano pasiūlymas iškelti inkilus bei pasodinti uogas mezgančius medžius tapo realybe.
Dabar Žvėryno gyventojai turi išskirtinį žemės plotą, kuriame, plėtojant urbanistinius projektus, nebuvo padaryta žalos gamtai. Juoba kad šis skveras yra sumanytas lietuviškos įmonės. Ir tai nėra tik siekio gauti Žaliąjį sertifikatą rezultatas, bet įmonės savininkų rūpesčiu atsiradusi ir žmonėms, ir paukščiams patraukli vieta“, – kalbėjo D.Stončius.
Jo teigimu, miesto centre kuriamos savitos oazės paukščiams apskritai yra statybų rinkos naujovė. Vakaruose nekilnojamojo turto projektų plėtotojai tai numato dar projektavimo metu. Ši tendencija pasiekė ir Lietuvą.
Ornitologinis projektas
Medžiai – tai verslininkų dovana miestui. Toliau jais rūpintis – laistyti, genėti – sutiko Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio darbuotojai.
Anot šio poskyrio vedėjos Giedrės Čeponytės, miestui negali pakenkti nė vienas medis, kuris yra laiku ir deramoje vietoje pasodinamas.
Mieste yra tam tikrų zonų, kuriose, nors ir apželdintose veja, medžiai negali suleisti šaknų. Po žemėmis driekiasi įvairios komunikacijos – vandentiekio vamzdynai, elektros kabeliai ir kiti inžineriniai tinklai.
Tačiau ten, kur tik galima, miesto apželdinimo specialistai visada skiria vietos ir žaliesiems projektams.
„Tai pirmas ornitologinis projektas Vilniuje, kai medžiai sodinami būtent tam, kad juose paukščiai galėtų ir perėti, ir rasti lesalų“, – pasidžiaugė G.Čeponytė.
Jos nuomone, apskritai miestas nėra skirtas tik žmonėms gyventi. Paukščių mieste yra gausybė, ir tikrai – ne tik balandžių. O prikviesti į miestą jų kuo įvairesnių geriausias būdas ir yra – duoti lesalo.
Žmonės, kurie keliasi anksti rytą, tikrai girdi šalia namų ulbančius ir čiulbančius sparnuočius. Dabar – jų metas. Tereikia nedidelio gojelio ar miškelio, ir jų balsai pasigirsta anksčiau, nei pradeda tekėti saulė.
Tad už būsimą rūpestį sodiniais G.Čeponytei „Urban Inventors“ vadovas L.Šepetys įteikė simbolinį – Žvėryne gyvenančios dailininkės Ritos Krupavičiūtės dekoruotą laistytuvą su užrašu „Į miestą sugrįžta paukščiai“.
Pasodino ąžuolą
Skvere balandžio 13-ąją šaknis suleido ne tik „Urban Inventors“ parūpinti medžiai. Į renginį savo ąžuoliuką atsinešė naujajame „Green Hall 2“ pastate netrukus įsikursiantys telekomunikacijų bendrovės „Tele 2“ Tinklo departamento darbuotojai Vilma ir Sigitas.
„Žinodami, kad pakrantėje bus sodinami medžiai, atsivežėme ąžuoliuką iš savo sodybos – iš Šveicarijos kaimo Jonavos rajone. Išaugo jis kieme tiesiog iš paukščių numestos gilės. O juk tai pats lietuviškiausias medis“, – užsiminė Sigitas.
Ąžuoliukas, tikėtina, ne taip greitai pasivys aukštaūgius šermukšnius. Bet tai medis, kuriame neretai peri didieji margieji geniai. Kas žino, gal ir šie paukščiai kažkada šiame ąžuoliuke susiras namus.
Paukščiai jau turi namus
Šiemet kovą medžiuose, kurie šaknis šiame skvere suleido ankstesniais metais, buvo iškelta nemažai inkilų.
Trys inkilai – varnėnams, vienas didžiausių – tai į Raudonąją knygą įrašytam didžiajam didžiasnapiui. Medžiuose prisagstyta inkilų didžiosioms bei mėlynosioms zylėms, margasparnėms musinukėms, karklažvirbliams, klikuolėms. O ant paties „Green Hall“ pastato yra užkeltas inkilas pelėsakaliui. Ant greta baigiamo statyti pastato šiemet bus iškelti inkilai ir čiurliams.
Tad ar paukščiai jau atrado namus?
„Varnėnai tai jau tikrai įsikūrė. Tačiau dabar – toks laikas, kai paukščiams nevalia lįsti, nes galima išbaidyti. Tikimės, kad pavyks prikviesti mažiausiai septynių rūšių paukščius, o gal ir visas dešimt.
Tikimės, kad inkilą atras ir pelėsakaliai. Pavyzdžiui, Vokietijoje, pačiame Berlyno centre ant aukštų pastatų peri daugiau nei 200 pelėsakalių porų“, – sakė D.Stončius.
Medžiai, kurie subrandina uogas rudenį, yra puiki vieta paukščiams maitintis per žiemą. Šermukšnių ar ožekšnių uogas paukščiai nulesa dar rudenį. Tačiau žiemai maisto dar lieka ir ant putino, ir ant gudobelės šakų.
„Išskirtinio šio sumanymo dalis – pasodinome ne kokias nors išskirtines, invazines medžių rūšis, bet tik tas, kurios paplitusios Lietuvoje. Svarbu, kad būtų ir gražu, ir naudos“, – užsiminė biologas.
Paukščiai nebijo miesto
Nors skveras – Neries pakrantėje, bet ar saugu paukščiams sukti lizdus ties biurų pastatais, kurių fasadas – iš stiklo? Juk atspindžiai jame sutrikdo paukščių orientaciją, ir jie, atsitrenkę į stiklą, užsimuša.
„Iš tiesų tikime, kad nauji medžiai kaip tik paukščius atitrauks nuo pastatų. Sparnuočiai skrenda „koridoriais“, nes atvira erdvė jiems pavojinga. Jie tampa pažeidžiami – lyg „atviras taikinys“, – sakė D.Stončius.
Vis dėlto, jo teigimu, paukščiai – kaip ir žmonės. Vieni pakantūs triukšmui, kiti – ne. Tačiau gyvenamoji erdvė – yra, maisto – yra, o ir plėšrūnų pavojus mieste yra gerokai mažesnis.
Tad bereikia tikėtis, kad skvere, kuriame gerokai padaugėjo medžių, paukščių ulbesys sukvies ir jų giesmių išsiilgusius žmones.
