Už liežuvius iš Lietuvos japonai pasiryžę mokėti dvigubai

Lietuviška jautiena ir vytinti mėsos gaminiai dar šią vasarą turėtų pasiekti Japonijos prekybos centrus.

Pirmosios į šią 110 mln. gyventojų turinčią rinką duris atvėrė Lietuvos bendrovės „Utenos mėsa“, „Agaras“, Krekenavos agrofirma ir Klaipėdos rajone veikiančios mėsos perdirbimo įmonės „Agrovet“ ir Pajūrio mėsinė.

Lietuviška jautiena japonus vilioja dėl ekologiško gyvulių auginimo mūsų šalyje.

„Japonai nenori jautienos, išaugintos dideliuose ūkiuose, nes juose gyvulių svoris įvairiais papildais didinamas dirbtinai.

Lietuva, kaip jautienos tiekėja, jiems yra patraukli dėl to, kad mūsų šalyje nedideliuose ūkiuose raguočiai minta natūraliai ir dėl to jų mėsa yra ekologiškesnė ir turi mažiau riebalų“, – pasakojo iš Japonijos sugrįžęs „Agrovet“ generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas.

Ypač japonai vertina jautienos subproduktus – liežuvius, širdis, inkstus.

Pavyzdžiui, už jaučio liežuvius Japonijos didmenininkai pasiryžę mokėti dvigubai brangiau nei Europos Sąjungos šalyse.

Kretingalėje (Klaipėdos r.) įsikūrusi bendrovė jau derina sutartis su keliomis Japonijos didmeninės prekybos įmonėmis.

Pirmoji išpjaustytos jautienos siunta šią tolimąją šalį turėtų pasiekti vasarą, o iki metų pabaigos į Japoniją kas mėnesį ketinama išvežti po 400 tonų šaldytos mėsos.

Kretingalės mėsos perdirbimo įmonė jau yra nutiesusi tiltus į tolimąją Aziją.

Pernai spalį įmonėje „Agrovet“ išpjaustytos šaldytos kiaulienos bandomoji 20 tonų siunta pasiekė Honkongą.

Netrukus lietuvių bendrovės partneriai užsakė dar 140 tonų siuntą.

Dabar tariamasi dėl ilgalaikės sutarties. Honkongo didmeninės prekybos įmonė iš „Agrovet“ nori pirkti 1800 tonų mėsos šį kiekį pristatant po 60 tonų per savaitę.

Pietryčių Azijos rinką domina pas mus ne itin vertinami kiaulienos subproduktai: karkos, ausys, kojos, uodegos, skrandžiai, knyslės.

Honkongo rinkai bus eksportuojamos pagal kinų receptūrą gaminamos vytintos dešrelės, vytinta ir džiovinta kiaulienos šoninė.

Šių gaminių pavyzdžiai buvo išsiųsti vasario mėnesį ir dabar tariamasi dėl pirmosios produkcijos siuntos.

Lietuvos mėsininkai su nekantrumu laukia, kol jiems atsivers milžiniška Kinijos rinka.

Tuomet mėsos eksporto lygį tikimasi atkurti tokį, koks buvo prieš užsidarant didžiulei Rusijos rinkai.

Kol kas tai atrodo vis dar tolima svajonė, nes anksčiau vien į Rusiją per metus buvo išvežama po 20 tūkst. tonų jautienos, o dabar šios mėsos eksportas kasmet siekia vos 3–4 tūkst. tonų.

Per ateinančius dvejus metus keturis kartus savo eksportą planuoja padidinti ir kita mėsos perdirbimo bendrovė – Klaipėdos mėsinė, kuri dabar užsienio šalių rinkoms tiekia apie 10 proc. gaminamos produkcijos.

Ši įmonė jau yra įkėlusi koją į didžiulę Jungtinių Amerikos Valstijų rinką ir šį mėnesį siunčiama keleto tonų Klaipėdos mėsinės vytintų mėsos gaminių, virtų dešrų ir dešrelių siunta pasklis nuo Los Andželo iki Niujorko.

„Savo gaminius į JAV būtume siuntę jau anksčiau, tačiau gana ilgai užtruko įvairiausi derinimai.

Ši šalis maisto produktams taiko kiek kitokius reikalavimus nei Europos šalys, todėl JAV rinkai mėsos produkcija gaminama atskirai.

Dabar jau esame pasiekę susitarimą su keliomis didmenine prekyba užsiimančiomis Amerikos kompanijomis ir deramės su paskirais mažmeninės prekybos tinklais“, – teigė Klaipėdos mėsinės vykdomasis direktorius Marius Valančius.

Įsibėgėjus prekybiniams santykiams Lietuvos bendrovė kas mėnesį į JAV planuoja eksportuoti po 80 tonų mėsos gaminių.

Palyginkime: prieš keletą metų į Rusiją buvo išvežama apie 100 tonų perdirbtų mėsos gaminių per mėnesį.

Klaipėdos mėsinės vytinti gaminiai tampa paklausūs ir Europos šalyse, į kurias bendrovė įžengė praradusi Rusijos rinką.

Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos prekybos centrus aprūpinanti didmeninės prekybos kompanija šiemet jau nupirko tris siuntas lietuviškų mėsos gaminių, kurių bendras svoris sudaro apie 10 tonų.

Iki metų pabaigos Klaipėdos mėsinė savo partneriui planuoja patiekti 30–40 tonų vytintų mėsos gaminių.

Šiais metais bendrovė pasirašė ilgalaikės prekybos sutartis su keletu didelių mažmeninės prekybos tinklų Švedijoje ir tai leido dukart padidinti įmonės eksportą į šią šalį.

Švedijoje lietuviškais gaminiais prekiaujama 300 parduotuvių, bet vienas įmonės partneris, su kuriuo pasirašyta sutartis, turi apie 2 tūkst. parduotuvių.

M.Valančius pastebėjo, kad užsienio šalyse labiau vertinama lietuvių vytinta natūrali pjaustyta mėsa nei dešros, kurios laikomos pigesniu produktu.

2015 m. iš Lietuvos buvo išvežta 10,72 tūkst. tonų mėsos. Jautiena sudarė apie 3,8 tūkst. tonų.

2016 m. mėsos eksportas siekė 12,07 tūkst. t. Jautienos – 3,2 tūkst. tonų.

Per 2017 m. tris mėnesius eksportuota beveik 3,3 tūkst. t. Jautienos – apie 0,55 tūkst. tonų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas

„Balandžio mėnesį Lietuvos mėsos perdirbimo įmones aplankys auditoriai iš Kinijos ir aiškinsis mūsų galimybes į šią šalį eksportuoti jautieną.

Tai vienas paskutinių žingsnių prieš pasirašant tarpvalstybinį jautienos eksporto susitarimą. Tikimės jį pasirašyti jau šį rudenį.

Atsivėrus Kinijos rinkai Lietuvos mėsos pramonės lauktų milžiniškos perspektyvos, nes kinai perka daug ir pasirašo ilgalaikes sutartis. Neabejotina, kad tai būtų didžiausias lietuviškos mėsos importuotojas.

Tiesa, daug kas priklausys nuo to, ar Kinija priims tik Lietuvoje išaugintų galvijų mėsą, ar ir paskerstą įvežtinę jautieną. Pavyzdžiui, JAV ir Japonija įsileidžia tik mūsų šalyje išaugintų galvijų mėsos produkciją.

Neseniai Lietuva pasirašė mėsos eksporto į didžiausią Afrikos šalį Alžyrą susitarimą, vyksta derybos su Persijos įlankos šalimis.

Į Alžyrą bus galima įvežti tik tuos mėsos produktus, kuriems chalalio sertifikatai bus išduoti tik Lietuvos religinės institucijos (Muftiato). Kitų šalių islamiškų institucijų išduoti sertifikatai negalios.

Kad lietuviškų mėsos gaminių eksportas į Alžyrą vyktų sklandžiai, Lietuva turi papildomai pateikti šalyje išduodamų chalalio sertifikatų pavyzdžius. Juose turėtų būti nurodyta: sertifikato numeris, kilmės šalis, paskirties šalis, skerdyklos pavadinimas, adresas ir patvirtinimo numeris, svoris, religinio skerdiko pavardė, veterinarinio sertifikato numeris, importuotojas, eksportuotojas, skerdimo data, pagaminimo data, galiojimo data, konteinerių ir plombų numeriai.

Abiejų šalių bendradarbiavimas eksporto klausimais buvo pradėtas intensyviai plėtoti gerokai anksčiau. Po dvejų metų aktyvių derybų pavyko gauti pieno, o per dvejus su puse metų – ir mėsos eksporto į Alžyrą leidimus.

Galutinai suderinus kelis likusius techninius klausimus mūsų šalies maisto gamintojams neturėtų likti kliūčių patekti į šios šalies rinką. Lietuvos verslininkai jau gali planuoti pristatyti savo produkciją alžyriečiams ir pradėti ieškoti nuolatinių partnerių.

Pernai gauta 300 tonų mėsos eksporto į Iraną kvota, tačiau sandoris neįvyko, nes iraniečiai pareikalavo, kad mūsų įmonė apmokėtų jų inspektoriaus bei jų religinės bendruomenės atstovo kelionės į Lietuvą ir dviejų savaičių gyvenimo išlaidas.“