Į mūsų šalį plūstančių klastočių upė pernai išsiliejo iš krantų. 2016-aisiais sulaikyta daugiau kaip 4,9 mln. vienetų tokių prekių – 54 kartus daugiau nei 2015 metais.
Pareigūnai tokią tendenciją aiškina paprastai: kai labiau ieškai, daugiau ir randi.
Išties pernai muitininkai ir veterinarijos inspektoriai dalyvavo tarptautinėje operacijoje, kurios metu buvo tikrinami oro ir jūrų uostai, turgavietės, parduotuvės, pasienio postai, muitinės sandėliai.
O derliaus būta nemenko. Pavyzdžiui, buvo nustatyti trys atvejai, kai Kinijos gamintojai pamėgino į Lietuvos rinką tiekti suklastotus saldumynus.
Tuomet sulaikyta 229 tūkst. vienetų Kinijoje pagamintos kramtomosios gumos ir 57 tūkst. klastotų saldainių. 15 tūkst. eurų vertės prekės buvo sunaikintos.
Sulaikė dviratininką
Vis dėlto ne kramtomoji guma ar įvairūs saldumynai dažniausiai minimi protokoluose.
Gausiausia tarp klastočių – drabužių, avalynės, mobiliųjų telefonų dėklų ir dalių, vaistų, žaislų, kvepalų, automobilių detalių.
Maždaug 80 proc. jų atkeliauja iš Kinijos pašto siuntomis, tiesa, pasitaiko, kai padirbiniai atsiunčiami iš Indijos (daugiausia vaistai), Turkijos, Singapūro ar kitų Azijos šalių.
Tokiose siuntose klastočių nedaug, bet pačių siuntų srautas kone nepertraukiamas, nes vis daugiau gyventojų ima apsipirkinėti internetu. Tad pareigūnai per dieną nustato vieną arba du atvejus, kai siuntinio turinys – nelegalus.
Pasitaiko ir, atrodytų, sunkiai įtikimų atvejų. Tarkime, praėjusiais metais Lietuvos pasienio poste buvo sulaikytas asmuo, dviračiu iš Baltarusijos gabenęs kvepalų klastotes.
Kelias – į Vakarų Europą
Lietuvos muitinės atstovė Eglė Cibienė pasakojo, kad pastaruoju metu vis daugiau klastočių Lietuvą pasiekia iš Kinijos per Latviją – Rygos uostą. O vėliau iš mūsų šalies krovininiais automobiliais mėginama jas išvežti toliau į Europą.
Antai šįmet vasarį prie Panevėžio sulaikytas iš Latvijos įvažiavęs vilkikas. Juo vežta klastotos sportinės avalynės siunta – daugiau nei 12 tūkst. porų batų.
Skaičiuojama, kad tokio nelegalaus krovinio vertė galėtų siekti 230 tūkst. eurų.
Pareigūnai dabar aiškinasi, ar batai tikrai buvo suklastoti.
Anot E.Cibienės, vienas įdomesnių atvejų – pernai rugsėjį Kirtimų krovinių poste sulaikyta vienos Lietuvos bendrovės importuota gaiviųjų gėrimų siunta.
Pareigūnai įtarė, kad iš Baltarusijos atgabentas beveik 18 tonų „Bela Cola Classic“ krovinys pažeidžia prekės ženklo „Coca-Cola“ intelektinės nuosavybės teises.
„Susisiekus su šio prekės ženklo savininkais buvo gautas patvirtinimas, kad prekės išties suklastotos.
Taigi pareigūnai sulaikė 17 982 litrus baltarusiškos „Bela Cola Classic“, kurių vertė – 4171 euras“, – pasakojo muitinės atstovė.
Dar viena istorija gerokai nustebino muitininkus.
Praėjusią vasarą buvo sulaikyta siunta iš Kinijos, kurioje buvo 49 „iPhone SE Apple“ dėžutės. Jose buvo įkrovikliai, ausinės ir naudojimo instrukcijos, tačiau pačių telefonų – nė padujų.
„Galima daryti prielaidą, kad tai gali būti klastotės, tik telefonai arba jų dalys siunčiami kita siunta, o vėliau surenkami ir pardavinėjami Lietuvoje“, – svarstė E.Cibienė.
Išduoda kreivos siūlės
Kaip atpažinti klastotę dar prieš ją įsigyjant? Nėra vieno arba kelių universalių požymių, tačiau vienas esminių dalykų – neįprastai maža prekės kaina.
„Taip pat gali būti itin nekokybiška pakuotė, kreivos drabužių siūlės.
Kartais neva odinė piniginė ar rankinė akivaizdžiai nėra odinė. Jei tai kvepalai, gali būti itin aštrūs, dvelkti spiritu. Tačiau pasitaiko ir itin kokybiškai pagamintų padirbinių“, – kalbėjo muitinės atstovė.
Klastotes į Lietuvą bandoma gabenti ir lėktuvais vykstančių keleivių lagaminuose.
Tarkim, Pietų Europos ar Šiaurės Afrikos kurortuose atostogaujantys lietuviai susigundo pasipuošti prabangiais ženklais pažymėtais ir pusvelčiui pardavinėjamais daiktais, pripildo savo bagažus klastotų drabužių, rankinių, saulės akinių ir kitų smulkių prekių.
„Oro uostuose dirbantys muitininkai pasakoja nuolat susiduriantys ir su piliečiais, kurių lagaminuose randamos klastotės yra vežamos siekiant perparduoti jas patikliems prekeiviams lietuviškuose interneto tinklalapiuose ar nelegaliose prekyvietėse“, – pasakojo E.Cibienė.
Muitinei įtariant, kad gabenama prekė yra klastotė, ji yra sulaikoma. Įtarimams pasitvirtinus tokios prekės sunaikinamos. Jei jos gabenamos siekiant perparduoti, gali būti skiriama bauda.
Sunaikintas prekes skaičiuoja milijonais
Muitinės pareigūnai 2016 metais nustatė 591 atvejį, kai asmenys gabeno prekes, kurios, kaip įtarta, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.
Pernai sunaikinta 4,5 mln. vnt. sulaikytų prekių, gavus prekių ženklų savininkų ar jų atstovų patvirtinimus, kad sulaikytos prekės yra klastotės.
Skaičiai – sunkiai suvokiami protu
Renata Beržanskienė
Advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė
„Dar 2013 metais tarptautinė prekyba suklastotais ir piratiniais gaminiais sudarė iki 2,5 proc. pasaulio prekybos – apie 461 mlrd. JAV dolerių (dabartiniu kursu – 430 mlrd. eurų).
Lietuvoje padirbtų prekių prekyba taip pat klesti: pavyzdžiui, dėl išmaniųjų telefonų klastočių Lietuvoje 2015 metais buvo prarasta 9,8 proc. legaliai veikiančios pramonės pelno (ES vidurkis – 8,3 proc.), dėl papuošalų ir laikrodžių padirbinėjimo Lietuvoje prarandama maždaug 14,6 proc. apyvartos (ES vidurkis – 13,5 proc.), o dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų alkoholio sektoriuje netenkama net 11,3 proc. apyvartos (ES – 4,4 proc.).
Klastoti daiktai gali kelti pavojų sveikatai. Šįmet policijos pareigūnai vienoje Lietuvos įmonėje rado daugiau nei 18 tūkst. pakuočių (11 tonų) pieno mišinio „Aptamil“, kuris, įtariama, yra suklastotas ir pavojingas žmogaus sveikatai.
Nelegali produkcija, kurios bendra vertė viršija 240 tūkst. eurų, buvo paruošta realizuoti Lietuvoje ir kitose ES šalyse, todėl galėjo nukentėti tūkstančiai kūdikių. Viena yra nešioti padirbtą rankinę, o kita – maitinti savo vaiką neaiškios kilmės mišiniu.
Klastojami ir kvepalai, kosmetikos priemonės, tarkim, „Gelish“ nagų lakas. Taip pat buvo klastojami didelio pasisekimo sulaukę sportiniai bateliai „Nike AirMax“.
Perkant prekes internetu svarbu būti budriems, atkreipti dėmesį į internetinės parduotuvės patikimumą, prekės kainą. Muitinės pareigūnai, sulaikę įtartinas prekes, kreipiasi į prekių ženklų savininkus ar jų atstovus ir jas pateikia ekspertizei.
Pagal Lietuvos įstatymus, sąžiningas pirkėjas už įsigyjamas suklastotas prekes neatsako – jis netgi gali reikalauti žalos atlyginimo. Tuo metu nesąžiningas pirkėjas, suvokdamas savo veiksmus, tokios galimybės netenka.“
