23 aviakompanijų paslaptys – kai kurios atima žadą

„The Telegrapgh“ pateikia 23 oro kelionių paslaptis:

Daugelis tyrimų rodo, kad didžiausią tikimybę žūti avarijos metu turi tie keleiviai, kurie sėdi pirmosiose lėktuvo kabinos eilėse – būtent ten, kur dažniausiai yra įkuriami verslo klasės klientai.

Saugiausios vietos – netoli avarinių išėjimų.

Oro kontrolierius Flanas Slateras dienraščiui atskleidė, kad jo atlyginimas siekia 80 tūkstančių svarų. „Viskas priklauso nuo vietos kurioje dirbi – tie, kurie dirba apkrautose stotyse ar svarbiausiuose Londono oro uostuose uždirba daugiau“, – sakė jis.

Vyras taip pat paneigė mitą, kad jo darbe – labai daug streso. „Viskas susiję ne su stresu, o su spaudimu. Kai kurie sako, kad šie žodžiai reiškia tą patį, bet aš tam pritariu. Tai darbas, kuriame visuomet turi būti budrus ir negali sau leisti užsisvajoti, bet nepasakyčiau, kad čia daug streso“, – kalbėjo F.Slateras.

Nieko naujo – oras lėktuvų kabinose dažnai būna užterštas variklių dūmais. Apie tai prabilo ne vienas pilotas, o kai kurie medikai šį reiškinį vadina „aerotoksiniu sindromu“ ir kaltina oro bendroves, kad jos nedaro nieko, kad kovotų su šia problema.

Kai kurie aviakompanijų darbuotojai net prasitarė, kad dėl užteršto oro net buvo praradę lėktuvo kontrolę.

Praėjusių metų sausį buvo pradėta kampanija, kuria buvo siekta, kad lėktuvuose būtų instaliuoti įrenginiai, galintys aptikti nuodingus dūmus. Kampanija buvo pradėta, kai vienas britų pilotas, nuolat agitavęs dėl šios problemos, mirė.

„Boeing“ paskelbė, kad savo lėktuvuose nebetaikys sistemų, galinčių sukelti oro užterštumą, tačiau pokyčiai bus juntami tik naujuose kompanijos lėktuvuose.

Nutupdyti lėktuvą nėra taip sudėtinga, kaip turbūt įsivaizduojate, jei tik yra ryšis su žeme, o netoliese įsikūręs tinkamas oro uostas.

Vienas pilotas pateikia trumpą instrukciją: „Pasistenkite suvokti, kaip veikia racija, tai neturėtų būti sunku. Įjungus raciją jums viską paaiškins komanda iš oro uosto. Jus nukreips į reikiamą oro uostą, o ten lėktuvas nusileis pats – tik įjunkite autopilotą. O visi nuopelnai – jums“.

Oro spaudimui nukritus iki tam tikro lygio, salone automatiškai iškrenta deguonies kaukės, kuriose yra deguonies. Nors dažniausiai kalbama, kad deguonies kaukėse užtenka kelioms minutėms, kai kurie ekspertai sako, kad deguonies turėtų pakakti 12-15 minučių.

Apie tai prasitarė Jasonas Harringtonas, 2007-2013 metais vadovavęs Oro transporto saugumo tarybai. Tiesa, britų oro uostų valdytojai tokius faktus neigia.

J.Harringtonas pateikė ir kitų nelabai gražių paslapčių – kad iki 2010 m. keleivius patikrai darbuotojai pasirinkdavo pagal tautybę bei juokdavosi, kai peršvietimo aparatuose matydavo nuogus keleivius.

Nors daugelis įsivaizduoja, kad avariniai nusileidimai vyksta retai, tai netiesa. Vien Heathrow oro uoste avariniu būdu per savaitę nusileidžia bent vienas lėktuvas.

2013 metais čia įvyko 51 toks nusileidimas, o per penkerius metus – 266.

Galite skųstis savo neramia kelione, bet turbūt tikrai rimtos turbulencijos lėktuve pajutęs nebūsite. Pilotas Steve'as Allrigtas, ore praleidęs apie 10 tūkst. valandų, sako, kad per visą savo karjerą patyrė gal 5 minutes tikrai rimtos turbulencijos.

Kartais turbulencijos būna tokios stiprios, kad lėktuvas aukštyn ir žemyn gali šokinėti iki 30 metrų. Tiesa, tokie „kalnuoti“ skrydžiai pasitaiko ypatingai retai.

Europos aviacijos saugumo agentūra neseniai paskelbė faktą, išgąsdinusi daugybę keleivių – apklausos metu beveik pusė pilotų prisipažino, kad skrydžio metu yra užsnūdę.

Daugumoje oro uostų pamestas bagažas saugomas 90 dienų, o tuomet paaukojamas arba aukciono būdu parduodamas labdarai.

Ir nors idėja gali pasirodyti įdomi, daugelis žmonių, dirbančių su pamestu bagažu, pripažįsta, kad dažniausiai nieko gero rasti nepavyks – purvini drabužiai, maišeliai bei smulki elektronika dominuoja pamestuose lagaminuose.

Aviacijos ekspertė George Hobica „Huffington Post“ atskleidė, kad dažnai gelbėjimosi liemenes iš po sėdynių žmonės pasisavina kaip suvenyrus.

Tai daryti draudžiama ir nors aviakompanijas gelbėjimosi liemenes tikrina kiekvieną dieną, per dieną lėktuvas dažnai įveikia kelias keliones, per kurias liemenės gali paslaptingai dingti. Ekspertė pataria visuomet įsėdus į lėktuvą patikrinti, ar po jūsų sėdyne yra gelbėjimosi liemenė.

Tik nesijaudinkit. Į lėktuvus žaibas trenkia dažniau nei galėtumėte pagalvoti – maždaug kartą per du ar trejus metus.

Vis dėlto lėktuvai yra suprojektuoti taip, kad energijos iškrova kabinos nepasiektų. Kartais šiek tiek pažeidžiamas lėktuvo išorinis korpusas, bet dažniausiai žaibo smūgis jokios žalos nepadaro.

Sužinoti, kad jūsų ekonominėje klasėje nėra vietos ir „tenka“ pereiti į verslo klasę – tikra svajonė. Bet daugelis aviakompanijų pripažįsta, kad ji gali išsipildyti.

Tereikia keliauti vienam, pasirinkti pilną lėktuvą, turėti svarią priežastį (nėštumas, sulūžusi kėdė ar medaus mėnesis) arba tiesiog gražiai paprašyti.

Situacijos, kai sugenda visos lėktuvo turbinos, ypatingai retos. Vis dėlto jos pasitaiko. Gera naujiena – yra atvejų, kai pilotai sugebėjo be jokių pasekmių nutupdyti lėktuvus, kuriuose neveikė nė viena turbina.

Nors aviakompanijos tai neigia, pilotai pripažįsta, kad kartais lėktuvo atvykimo laikais manipuliuojama, kad vėliau kompanijos galėtų girtis, kad niekuomet nevėluoja. Pasitaiko taip, kad skrydžio laikas nurodomas 2 valandos, nors iš tikro jis trunka gerokai trumpai.

Tyrimai rodo, kad kasmet skrydžiai vis „ilgėja“ – 1996 m. skrydžio laikas iš Heathrow oro uosto į Ediburgą buvo 75 minutės, o 2015 m. aviakompanijos jau teigė, kad skrydis trunka 85 minutes.

Pilotai aiškina, kad to padaryti neįmanoma dėl oro slėgio kabinoje.

„Sakome keleiviams tai, ką jie privalo žinoti“, – sakė buvęs pilotas Jimas Tilmonas. Bet jis pripažįsta, kad keleivių niekas neįspėja apie artėjančią problemą: „Tikrai neišgirsite piloto sakančio: „Ponai ir ponios, ką tik sugedo mūsų turbina“.

Esant aukštai mūsų skonio receptoriai tiesiog neveikia taip, kaip turėtų. Dėl sauso oro išdžiūna keleivių uoslės kanalai, o spaudimas susilpnina skonio receptorius.

Būtent dėl šios priežasties dauguma aviakompanijų siūlo aštrų arba sūrų maistą. Ruošiant naują meniu, aviakompanijos patiekalus dažnai išbando ore, o kai kurios virtuvės net turi specialius kambarius, kuriuose atkartojama aplinka lėktuvo salone.

Remiantis instrukcijomis, lėktuvų salonuose turėtų būti įrengtos peleninės.

Nors rūkymas lėktuvuose uždraustas, teisiškai žmogus, nelegaliai traukiantis dūmą, vis vien turi turėti galimybę cigaretę užgesinti, tad peleninė yra kur kas geriau nei tikimybė padegti šiukšlių dėžę ar lėktuvo saloną.

Viename dokumentiniame filme stiuardesė atskleidžia keistą aviakompanijų problemą – mirtis skrydžio metu.

Jei lėktuve miršta žmogus, negali jo uždaryti tualete – jis gali iškristi. Dėl to darbuotojams yra patariama mirusį žmogų perkelti į pirmos klasės sėdynę lėktuvo priekyje ir informuoti apie tai šalia sėdinčius keleivius.

2006 m. skrydyje iš Bostono lavonas pirmoje klasėje sėdėjo net 3 valandas. „Lėktuvo palydovas atnešė žmogų į pirmą klasę. Jis buvo apklotas antklode, tačiau jo galva matėsi ir buvo pakreipta į šoną, tarsi jis miegotų. Man buvo neramu, bet kai kurie keleiviai nieko keisto nepastebėjo“, – pasakojo viena lėktuvu skridusi moteris.

„The de Havilland Comet“ naudojo keturkampius langus ir buvo pasmerkti. Per metus kompanijos lėktuvai patyrė dvi mirtinas katastrofas, dėl kurių kalti pasirodė būtent kvadratiniai langai – dėl kampų metalas aplink juos patyrė du ar net tris kartus didesnį spaudimą nei likęs lėktuvo korpusas.

„Flight Radar24“, fiksuojantis oro transportą, skelbia, kad priklausomai nuo mėnesio ir paros laiko, ore gali būti iki 16 tūkst. lėktuvų. Tiek jų vienu metu skrenda vasaros mėnesiais, o sausį ar vasarį šis skaičius nukrinta iki 13 tūkst.

1948-2014 net 85 lėktuvai dingo ir niekuomet nebuvo surasti – 59 jų dingo virš jūros, 26 – virš sausumos.