„Piemenėlio“ produktų bent kartą paragavę pirkėjai – jiems ištikimi

„Mūsų pieninės ir jos produkcijos valgytojų nuostatos sutampa – tik švieži ir gardūs, be konservantų produktai. O jų gausiausia pasiūla – kiekvienoje „Norfos“ parduotuvėje.

Kasdien gaminame tik tiek, kiek šis prekybos tinklas ir kiti klientai užsako“, – tikino Alytaus pieninės gamybos vadovė Laima Balionienė.

Bendrovei „Rivona“ priklausančios Alytaus pieninės asortimente – apie pusšimtį produktų, o populiariausi pažymėti „Piemenėlio“ ženklu.

Prieš trylika metų veiklą atnaujinusioje šioje pieninėje pirmiausia ir buvo pradėti gaminti „Piemenėlio“ pienas ir grietinė, o vėliau – ir kiti produktai.

Atsirado ir daugiau prekės ženklų – „Pieno rojus“, „Gar2“, „N“. Pagal specialius užsakymus gaminami ir kitokių pavadinimų produktai.

Nuo pat pradžių apsisprendusi gaminti tik natūralius pieno produktus iš šviežio pieno, Alytaus pieninė ir toliau to laikosi, nors be konservantų jų vartojimo terminas trumpesnis ir eksportuoti sudėtingiau.

Vis dėlto įvairių alytiškių pagamintų pieno produktų siunčiama į Latviją, o ledų – dar ir į Estiją, Olandiją, Vokietiją. Mūsų šalyje jie paklausūs ne tik „Norfos mažmenos“ prekybos tinklo centruose, bet ir įvairiose mažesnėse parduotuvėse, mokyklų, darželių, ligoninių, įmonių, uždarų įstaigų valgyklose, konditerijos cechuose.

Antai alytiškis Stasys džiaugėsi, kad važiuodamas pas anūkus į Vilnių nesuka galvos dėl lauktuvių, nes jie pamėgę „Piemenėlio“ sūrelius ir sūrius, „Pieno rojaus“ jogurtus.

„Natūralūs, skanūs produktai. Ir dar pigesni. Todėl kainos ir kokybės santykis idealus. Sviestas jų skaniausias, o rūgpienis labai panašus į kaimišką raugintą pieną. Kaip ir raugintos pasukos. Vasarą šaltibarščiams juos perkame, bet ir šaltibarščių kefyro neatsisakome“, – pasakojo Stasys.

Gamybos vadovė L.Balionienė paaiškino, kad pasukos pilstomos į plastikinius maišelius ar PET butelius. Pasukos, gautos iš sumušto sviesto, užraugiamos pieno rūgšties bakterijų raugu. Toks raugas naudojamas ir kitiems rūgštiems produktams.

Ir riebalai – tik iš pieno. Jokių kitų – nei skystų, nei kietų augalinių riebalų Alytaus pieninė į savo produktus nededa. Iš ūkių atvežus pieną tą pačią dieną atskiriama grietinėlė ir liesas pienas, į kurį vėliau įpilama atitinkama dalis grietinėlės. Taip pienas tampa 1 procento, 2,5 ir 3,5 procento riebumo.

Taikydamiesi prie vartotojų skonio ir dietų mados alytiškiai turbūt vieninteliai Lietuvoje gamina ir 15 procentų riebumo varškę, spaudžia 0,5 proc. riebumo sūrį.

Baltymų kiekį išsaugoję liesi produktai tinka sportuojantiems ir siekiantiems ypač lieknų formų. Tačiau neseniai pirkėjams pasiūlytas ir 22 procentų lietuviškas varškės sūris, nes išaugo riebesnių produktų poreikis.

„Aš pati esu atsakinga už produkcijos kokybę nuo pieno, pristatomo į supirkimo punktus, gamybos proceso iki gaminių išsiuntimo į parduotuves. Labai svarbu, kad visuose etapuose ji būtų geriausia.

Mūsų įmonėje sumontuotos visiškai sandarios pieno pilstymo linijos, todėl negali būti jokio sąlyčio su aplinka ir rankomis. Nėra jokių galimybių, kad į pieną patektų svetimkūnių ar mikroorganizmų, kurie spartina produktų gedimą“, – paaiškino gamybos vadovė.

Pieninėje į žaliavų talpyklas iš pienvežio pienas pradedamas pumpuoti tik atlikus visus reikiamus tyrimus. Nustatoma jo temperatūra, rūgštingumas, tankis, švarumas, inhibitorinės medžiagos, somatinių ląstelių skaičius, sudėties rodikliai, užšalimo temperatūra.

Pasinaudojus greitaisiais testais galima nustatyti ir pieno falsifikavimo atvejus. Bet pirmiausia patikrinama, ar piene nėra antibiotikų, jų neleidžiamas net mažiausias kiekis.

„Norfos“ prekybos tinklas vienintelis šalyje turi savo pieninę, kuri per parą vidutiniškai perdirba 100 tonų pieno. Ji nėra įsipareigojusi nė vienam savo tiekėjui ir gali ieškoti patikimiausių, tačiau dauguma ištikimi ir nepasiduoda kitų pieno perdirbėjų vilionėms. Pieno kaina tiekėjui nustatoma pagal pristatyto pieno riebumą ir jame esantį baltymų kiekį.

Dauguma tiekėjų – nuolatiniai. Tradiciškai pieną į Alytaus pieninę iš Dzūkijos, Suvalkijos, net Žemaitijos veža bendrovės „Salgina“, „Daisiva“, Rimdalė“, „Raseinių pienas“, žemės ūkio kooperatyvai „Senoji kryžkelė“, „Pieno upės“, „Dzūkijos pienas“, „Rešketėnai“, individuali Janinos Vaitkevičienės įmonė.

„Pieną superku jau beveik du dešimtmečius. Mano įmonėje Ūdrijoje, Alytaus rajone, ir filiale Liudvinave, Marijampolės rajone, dirba 20 žmonių.

Su Alytaus pienine pradėjau bendradarbiauti prieš septynerius metus ir labai tuo džiaugiuosi. Ši įmonė neskriaudžia mažesnių pieno tiekėjų, moka didesnę kainą nei kiti.

Visada kas dvi savaites atsiskaito, todėl galiu ir pieno tiekėjams laiku sumokėti taip pat ne mažiausią kainą. Tiekdama šiai įmonei vidutiniškai kasdien apie 20 tonų, o vasarą – ir iki 30 tonų atsigavau.

Atnaujinau pieno supirkimo punktą, įsigijau du šaldytuvus – 3,7 ir 4 tonų talpos. Nusipirkome du didelius pienvežius, todėl pieno kokybė tik gerėja“, – pasakojo Ūdrijoje pieno supirkimo punktą įkūrusi J.Vaitkevičienė. Apie 70 procentų pieno jos individuali įmonė surenka iš smulkiųjų ūkininkų, turinčių 1–3 karves ir per dieną pristatančių iki 100 litrų pieno.

Bet yra ūkininkų, parduodančių ir po 1,5 tonos. J.Vaitkevičienė tikino, kad ne tik stambieji pieno tiekėjai, bet jau ir dauguma smulkesnių yra įsigiję šaldytuvus, nes kiekvienam svarbi kuo geresnė pieno kokybė, lemianti didesnę kainą.

Tai patvirtino ir Bendrių kaime (Alytaus r.) įsikūrusios bendrovės „Salgina“ savininkai Sandra, Algis, Lina ir Andrius Švedkauskai.

Jie Alytaus pieninei pieną tiekia nuo pat jos veiklos atnaujinimo – trylika metų ir neketina nieko keisti. Nors sulaukia daug vilionių iš kitų įmonių ir net pasiūlymų parduoti punktą.

Keturiais pienvežiais – dviem dideliais ir dviem mažais į supirkimo punktus Bendrių ir Kumečių kaimuose kiekvieną rytą, o vasarą – ir vakare atvežama daugiau kaip dvidešimt tonų pieno.

Punktai turi tinkamą šaldymo įrangą, šaldytuvus, todėl visas pienas greitai atšaldomas iki 4–5 laipsnių ir toks išgabenamas į pieninę.

„Kuo greičiau atšaldomas pienas, tuo jis kokybiškesnis. Tuomet ir kaina geresnė. Iš kiekvienos tiekėjo siuntos imame mėginius. Pagal grafiką juos siunčiame į pieno tyrimų centrą“, – sakė „Salginos“ direktorė Sandra Švedkauskaitė, neseniai tapusi Vilkiene ir į šeimos verslą įtraukusi vyrą Karolį.

Iš viso „Salginoje“ dirba 9 žmonės. Šio šeimos verslo pradininkas yra Algis Švedkauskas, dėl jo prieš septyniolika metų į gimtinę sugrįžęs iš Vilniaus.

„Tuo metu Bendriuose ir aplinkiniuose kaimuose niekas pieno nesupirkinėjo, bet norinčiųjų parduoti buvo daug. Dabar pieno tiekėjų smarkiai mažėja, o supirkėjų daugėja. Tenka atlaikyti didelę konkurenciją.

Todėl labai svarbu, kad pieninė už jai pristatytą pieną sumoka laiku ir neblogą kainą“, – tikino A.Švedkauskas. Gamybos vadovė L.Balionienė negaili pagyrų šiems pieno supirkėjams, nes jų punktas visada ypač švarus, tvarkingas, o atvežtas pienas – visada kokybiškas.

„Pieno tiekėjai ir supirkėjai labai daug prisideda prie to, kad „Norfos“ lentynas visi mūsų pagaminti pieno produktai kasdien pasiektų švieži ir gardūs.

Juk esame šviežių natūralių produktų pieninė. Ir visi jie – tik iš pieno.

Veikia patikima kontrolės sistema – nuo žaliavinio pieno iki sandėlio.

Labai svarbu, kad atnaujinama ir gamybos įranga.

Pirmieji Rytų Europoje įsigiję suomišką pieno pilstymo liniją prie jos pastatėme ir švedišką robotą dėžėms su produkcija perkelti ant padėklų.

Naujos ir fermentavimo linijos, talpyklos pasterizuotam pienui ir rūgštiems pieno produktams. Fermentavimo salėje jau turime 17 talpyklų grietinei, kefyrui, rūgpieniui, pasukoms, jogurtui.

Modernizuota centrinė automatizuota linijų ir talpyklų plovimo stotis, atnaujintos cheminė ir mikrobiologinė laboratorijos.

Tam kasmet skiriama investicijų“, – sakė gamybos vadovė L.Balionienė.

Dalis investicijų tenka ir naujiems receptams kurti. Įmonės technologai, pasitelkę įvairias technologijas, atlieka įvairius eksperimentus, kol sukuria tinkamiausią.

Gardžiausius gaminius atrenka ekspertai su į specialias degustacijas pakviestais vartotojais. Tuomet ir nusprendžiama, kokius naujus produktus pradėti gaminti.

Taip po daugelio bandymų neseniai parduotuvių lentynas pasiekė varškės sūriai su spanguolėmis ir razinomis. O prieš savaitę prasidėjęs jau penktas ledų gamybos sezonas jų mėgėjams pateiks ir naujovių.

Be daugelio smaližių pamėgtų pieninių vanilės, kakavos skonio ledų vafliniuose puodeliuose, šiemet alytiškiai gamins juodųjų serbentų, melionų, žalių obuolių skonio, grietininių ant pagaliuko su kakavos glaistu, vanilės skonio ir naujų skonių – kramtomosios gumos ir cukraus vatos, plombyro vanilės, kakavos skonio ir su mangų, ananasų priedais.

Vasarą smarkiai išauga ir kefyro, rūgpienio, raugintų pasukų paklausa. Tuomet ir 12 procentų „Piemenėlio“ grietinė salotoms ima konkuruoti su šaltuoju metu populiariausia 30 procentų riebumo grietine.

Kavos su grietinėle mėgėjams siūloma 12 procentų, o plakti tinkama – 35 procentų.

„Piemenėlio“ pienas įtinka visų skonių mėgėjams, nes gaminamas 0, 1, 2, 2,5 ir 3,5 procento riebumo.

Vieni pirkėjai mieliau renkasi pieną, kefyrą, kefyro gėrimą su avietėmis ir juodaisiais serbentais, raugintas pasukas, išpilstytas į plastikinius maišelius, o kiti – PET buteliuose.

Daugelį konkurentų įveikia 82 procentų riebumo sviestas. Jis parduodamas ne tik pakeliuose, bet ir po 12,5 kilogramo.

Tokį mieliausiai renkasi šimtalapių ir kitų konditerijos gaminių kepėjai.

„Pirkėjai tikrai neapsirinka iš įvairių prekybos centrų siūlomų gausybės pieno produktų „Norfos“ prekybos centruose pasirinkę mūsų pieninėje pagamintus ir „Piemenėlio“, „Pieno rojaus“, „N“, „Gar2“ ženklais pažymėtus įvairius produktus“, – tvirtino gamybos vadovė L.Balionienė.

Kokybės ir laboratorijos vadovė Roma Kavaliauskaitė pridūrė, kad kiekvienos partijos produktų kokybė tikrinama cheminėje ir mikrobiologinėje laboratorijose, taip pat jie siunčiami į akredituotas respublikines laboratorijas.