Varšuva užsimojo nacionalizuoti žiniasklaidą

2017 m. kovo 25 d. 12:14
Eldoradas Butrimas („Lietuvos rytas“)
Dabartinei Lenkijos valdžiai įgriso laisva žiniasklaida: ji ketina nustatyti, kurie leidėjai turi pernelyg daug rinkos, ir atimti iš jų dalį leidinių. Juos ketinama perleisti kuriamam valstybiniam koncernui.
Daugiau nuotraukų (1)
Lenkiją valdanti nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) sumanė suskaidyti didžiuosius žiniasklaidos koncernus ir dalį jų nacionalizuoti.
Apžvalgininkai spėja, jog taip TTP nori perimti į savo rankas regioninę spaudą, kad jos padedama galėtų laimėti po dvejų metų vyksiančius savivaldybių rinkimus. TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, jog ketina šalį valdyti mažiausiai 12 metų.
Siekdama tai įgyvendinti TTP uzurpavo teismus, policiją, valstybinę žiniasklaidą, o dabar nusprendė perimti privačią.
Kurs specialų fondą
Šią savaitę kultūros ministras Piotras Glinskis pranešė, jog žiniasklaidos išskaidymo projektas Seimui bus pateiktas metų viduryje.
Manoma, jog jame bus nustatyta, kokią didžiausią rinkos dalį gali valdyti vienas koncernas.
Šią ribą viršijantiems koncernams bus siūloma parduoti dalį akcijų arba konkrečius leidinius, kuriuos įsigyti pirmumo teisę turės specialus valstybinis fondas.
Pastarajam įkurti lėšų privalės sutekti stambiosios valstybinės energetikos, draudimo, kalnakasybos firmos bei bankai.
Anot TTP, beveik visą regioninę spaudą valdo užsienio koncernai, o tai esą kenkia tautos savarankiškumui.
Vokiečiai junta spaudimą
Vokiečiai išties tvirtai įsikūrę Lenkijoje. Antai šios šalies koncernas „Neue Passauer Presse“ valdo 90 procentų regioninės žiniasklaidos – 20 dienraščių ir šimtą rečiau pasirodančių laikraščių.
Nemaža nacionalinės žiniasklaidos rinkos dalis tenka kitoms Vokietijos kompanijoms – „Bauer“ ir „Axel Springer“.
Pirmajam priklauso populiariausias šalies interneto žinių portalas „Onet.pl“, didžiausio tiražo dienraštis „Fakt“, įtakingas politinis žurnalas „Newsweek“, sporto ir verslo leidiniai.
Kritiniais rašiniais apie dabartinę vyriausybę „Axel Springer“ jau užsitraukė TTP pyktį, tačiau koncernui suskaidymas tikriausiai negresia, mat jis neturi monopolinės pozicijos nė vienoje srityje.
Pavojus galbūt aplenks ir „Bauer“ koncerną, nes jo radijo stotis, interneto portalas ir mados bei laisvalaikio žurnalai labiau pramoginiai, o ne politiniai.
Vis dėlto siekdami įtikinti, kad būtina nacionalizuoti dalį žiniasklaidos kanalų, valdantieji ėmė kaltinti Vokietijos koncernus kišantis į Lenkijos vidaus reikalus. Neva šie leidiniai vykdo Berlyno nurodymą girti opoziciją ir kritikuoti vyriausybę.
„Axel Springer Polska“ vadovybė tokius kaltinimus atmetė ir pareiškė, jog vadovaujasi žodžio laisvės, nuomonių įvairovės bei demokratinių ES vertybių principais.
Bet TTP seimūnas Januszas Szewczakas atvirai paragino „panaikinti vokiškos žiniasklaidos koloniją Lenkijoje“. Anot jo, ji talkina vyriausybę ketinančiai nuversti opozicijai ir kenkia šalies saugumui.
Pats muša, pats rėkia
Įdomu tai, jog TTP kilo iš Centro partijos, kuri 1990 metais valstybės padovanotą dienraštį „Express Wieczorny“ vėliau pardavė šveicarams. Tai padarė ne kas kitas, o TTP lyderis J.Kaczynskis, dabar kaltinantis užsieniečius žiniasklaidos užvaldymu.
Garsus politikos apžvalgininkas Bartoszas Weglarczykas pareiškė, jog nacionalizuoti žiniasklaidą TTP panoro ne siekdama didesnio jos objektyvumo, bet norėdama užsitikrinti savo propagandos sklaidą ir laimėti savivaldybių rinkimus.
Anot jo, dabar neobjektyviausia yra valstybinė televizija TVP, nes ją uzurpavę TTP atstovai aklai giria vyriausybę ir kritikuoja opoziciją. Ne veltui vienas TVP redaktorių Marcinas Wolskis pamokė savo pavaldinius, kaip dirbti: „Arba žurnalistai vykdo politinę televizijos liniją, arba privalo užsičiaupti.“
žiniasklaidaVaršuvaįstatymai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.