Atliekų likimas – neaiškus
Viliuje kaupiantis išrūšiuotoms ir deginimui skirtoms atliekoms Vilniaus apskrities tvarkymo centras prašo aplinkos apsaugos agentūros leidimo palaidoti šias atliekas Kazokiškių sąvartyne. Šiuo metu Kazokiškių sąvartyne jau saugoma daugiau nei 23 tūkst. tonų išrūšiuotų deginimui skirtų atliekų. Čia pat planuoja laidoti ir 2017 metais surinktas atliekas, kurių jau bus kur kas daugiau kaip 100 tūkst. tonų. O kur dar tūkstančiai vežamų atliekų, kurios įvardijamos kaip mistinis techninis kompostas ar šiais šalintinos atliekos.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas teigė, kad atliekas sąvartyne galima laikyti tik tuo atveju, jei ateityje ketinama jas panaudoti. „Deginimui skirtos atliekos gali būti laikomos sąvartyne tik tada, jei po kurio laiko bus panaudotos. Maksimalus laikymo terminas – treji metai.“ Jei visgi sąvartyne laikomos atliekos nėra vėliau panaudojamos, atsiranda rizika, kad už jų automatinį šalimą teks plačiau praverti piniginę.
Kas laukia šiuo metu Kazokiškių sąvartyne pūpsančių 23 tūkst. tonų atliekų, kai pasibaigs trejų metų laikotarpis, D.Krinickas atsakyti negalėjo: „Dėl šios situacijos reikia pakankamai greitai priimti sprendimą – ar šį kiekį šalinti, ar esama tikimybės, kad atliekos dar gali būti panaudotos. Dėl minėtų atliekų tolesnio likimo diskutuojama su atsakingomis institucijomis“.
Gyventojų nerimą dėl grėsmės aplinkai, kuomet išrūšiuotos atliekos kaupiamos sąvartyne, D.Krinickas vadino nepagrįstu: „Visi mūsų sąvartynai statyti pagal europinius standartus ir šių objektų priežiūra yra griežta. Kiekvienas sąvartynas turi tam tikrą sluoksnį, kuris užtikrina, kad į aplinką nepatektų susidarantys skysčiai, nebūtų teršiami gruntiniai vandenys.“
Paklaustas, ar kogeneracinių jėgainių atsiradimas Vilniuje ir Kaune padėtų paprasčiau spręsti atliekų tvarkymo problemas, pašnekovas sakė: „Atliekų deginimas – vienas žiedinės ekonomikos atliekų tvarkymo prioritetų. Jis aukštesnis nei sąvartynai, bet žemesnis atliekų perdirbimas. Svarbu, kad iš deginimų atliekų pagaminama energija būtų panaudojama. Būtina įvertinti iš atliekų sukuriamos energijos poreikį ir panaudojimą. Nepanaudojama iš atliekų gauta energija prilyginama atliekų šalinimui sąvartyne.“
Ramučių bendruomenė laukia permainų
Problemų dėl atliekų tvarkymo esama ne tik Vilniuje. Pavasaris apie savo atėjimą šalia Kauno esančių Ramučių gyventojams praneša ne pačiu maloniausiu būdu: vos atšilus orams dėl netoliese esančios Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos (Kauno MBA) veiklos sklinda nemalonus kvapas.
Nors į šią gamyklą investuota 30 milijonų eurų, aplinkinių vietovių gyventojai ne kartą skundėsi, kad ore juntamas pūvančių atliekų dvokas, o ir aplinkosaugos ekspertai yra užsiminę, kad gamykloje įdiegtos technologiniai procesai neveikia taip, kaip turėtų. Būta siūlymų laikinai stabdyti minėtos gamyklos veiklą,. Bendruomenė deda vilčių ir į pradėtą įgyvendinti Kauno kogeneracinės jėgainės projektą, mat nerimaujama, jei ir toliau Kauno MBA bus kaupiamos atliekos, tai itin neigiamai atsilieps gyvenimo sąlygoms.
Ramučių bendruomenės pirmininkas Arūnas Kmieliauskas teigė, kad sulaukta gyventojų skundų dėl pasklidusios smarvės. „Laimei, tai nebuvo stipri tarša kaip parėjusią vasarą, kai gyventojai labai rimtai nukentėjo. Apie pasklidusią taršą gyventojams nebuvo paskelbta, atsirado žmonių, kurie skundėsi sveikatos sutrikimais, žmonės augina vaikus, jiems svarbu žinoti, ar galima būti lauke, tad ir dabar tvyro baimė. Su „nekantrumu“ laukiame šios vasaros.“
„Suprantame, kad Kauno MBA kažkur padaryta technologinė klaida, bet padėtį reikia taisyti, negalime gyventi nuolat uostydami smarvę“,– teigė pašnekovas ir pridūrė, kad tikisi, jog valdžios institucijos į gyventojų bėdą nenumos ranka. Paklaustas apie tai, kokios bendruomenės nuotaikos dėl Kauno kogeneracinės jėgainės projekto, A. Kmieliauskas sakė: „Patekome į savotiškas pinkles, nes grupė žmonių išreiškė nuomonę prieš ir klaidina gyventojus. 2015-tais metais patvirtintas šios jėgainės projektas, pernai gautas statybų leidimas.
Praėjusių metų rudenį lankėmės Klaipėdoje analogiškoje jėgainėje ir domėjomės, kaip veikia ši technologija. Grįžę pasitarėme ir nusprendėme, kad baimintis nėra ko. Nuogąstavimai dėl galimo neigiamo poveikio nepasitvirtino.“ Pašnekovas užsiminė, kad jėgainės projektui nepritariančius piliečius teisme atstovauja vienos įtakingos energetikos bendrovės teisininkai.
„Deginant šiukšles bent jau būtų gaminama šiluma, o dabar atliekos pakuojamos į polietileno plėvelę ir vežamos į Lapių sąvartyną. Biologinis rūšiavimas, atrodo, ne itin pasiteisino. Žinoma, kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, bet kai kalbame apie situaciją, kuomet žmonės nemato realybės, nesinori, kad bendruomenė būtų klaidinama.“
