Vadovauja restorano virtuvei
Dabar 26-erių Dainius vadovauja restorano „Sriubos diena“ virtuvei. Sunku patikėti, bet dar prieš trejus metus jaunuolis neturėjo jokios darbo patirties – gamino tik savo malonumui ir mokėsi virėjo profesijos mokykloje. Bet vietoj atsitiktinių darbų jis pasirinko profesinių stažuočių kelią. Ir pradėjo nuo išvykų pagal „Erasmus +“ programą.
„Pirmą kartą į stažuotę išvykau 2014-aisiais – į Roskildės miestą Danijoje. Į antrąją išvykau po metų. Tąkart – į Strasbūrą.
Abejose stažuotėse mokiausi gaminti, mane to mokė virtuvės šefai. Tačiau sunku pasakyti, kuri stažuotė buvo vertingesnė, abejose išvykose daug ko išmokau“, – sakė D.Bigas.
Netoli Danijos sostinės įsikūrusioje Roskildėje vilnietis Dainius sėmėsi ne tik praktinių, bet ir teorinių žinių. Tuo metu Prancūzijoje laiko atsipalaiduoti nebuvo – per 4 savaites trukusį stažuotės laikotarpį Dainius dirbo kasdien – kaip ir kiti virtuvės darbuotojai.
„Strasbūro restorane „Le Dix“ turėjome gana įtemptą darbo grafiką, tačiau aš ir kiti virėjai, to ir atvykome – išmokti. Tiesa, antrą kartą jaučiausi pranašesnis ir, galima sakyti, buvau, kai kuriems mokiniams pavyzdžiu.
Dauguma buvo pabaigę 12 klasių, o aš baigęs tiek vidurinę, tiek aukštąją mokyklas, taip pat turėjau ankstesniąją praktiką, todėl jaučiausi labai laisvai“, – prisimena Dainius.
Pasikeitė darbdavių požiūris
Personalo konsultantas, ugdymo kompanijos „GoodPeople.lt“ partneris dr. Mantas Tvarijonavičius sako, kad keičiasi šalies darbdavių požiūris į darbuotojus, turinčius patirties užsienyje. Jei seniau dažnas dėl reemigracijos grėsmės į tokius kandidatus šnairuodavo, tai dabar patirtis vertinama teigiamai.
„Darbdaviai Lietuvoje labai įvairūs. Kai kurie vis dar gyvena XX amžiaus pabaigoje. Kai kurie – nubėgę toli į priekį. Tad ir į darbo patirties turinčius darbuotojus darbdavių požiūris – įvairus.
Jei žmogus turi darbo patirties užsienyje, tikrai ras Lietuvoje darbdavių, kurie tai įvertins teigiamai. Ypač užsienio kapitalo įmonės, taip pat įmonės, kurios dirba su užsienio rinkomis“, – kalbėjo specialistas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau šalies įmonių persiorientuoja į darbą su Vakarų šalių rinkomis, todėl natūraliai auga darbuotojų, mokančių užsienio kalbą, poreikis.
Geriausia, jei tokie darbuotojai sugeba sklandžiai dėstyti mintis keliomis kalbomis – tuomet jie ypač vertinami darbo rinkoje.
Pasitikėjimą pakurstė sėkmė
Depresijos gydymo centro įkūrėjas, psichologas Antanas Mockus, komentuodamas darbuotojų elgesį darbo rinkoje pabrėžia, kad siekti daugiau žmonėms padeda pasitikėjimas, o pasitikėjimas formuojamas per sėkmingą patirtį.
„Vargu, ar gali žmogus pasitikėti savimi, galvoti „aš galiu“, jei jis neturi sėkmės patyrimo. Sėkmės patyrimas, profesiniai pasiekimai įkvepia ir motyvuoja toliau dirbti, siekti ambicingesnių profesinių tikslų“, – sakė A.Mockus.
Psichologas pasakoja, kad jam tenka bendrauti su klientais, kurie sukasi žemos kvalifikacijos darbų „karuselėje“, iš kurios be mokymosi, naujos kvalifikacijos įgijimo sunku išeiti. Vienas iš būdų išsivaduoti iš šio ydingo rato – kuo didesnė ir įvairialypė patirtis.
Pasak A.Mockaus, darbo patirtis, sukaupta skirtingose aplinkose, su skirtingais žmonėmis, skirtingose pozicijose ar šalyse yra labai vertingas, nes praplečia akiratį.
„Žmogus susipažįsta su skirtingais vadovų vadovavimo stiliais, skirtinga emocine atmosfera įmonėse, skirtinga darbo kultūra, susiduria su kitų kultūrų, šalių žmonėmis, kurių pagalba sužino apie kitas kultūras, o tai juos praturtina kaip žmones, asmenybes.
Turėjimas įvairios patirties, bei tų patirčių lyginimas gali padėti priimti sprendimus renkantis sau tinkamą darbą, turėti didesnį aiškumo koks darbas man geras, o koks ne“, – sako psichologas.
Personalo konsultantas M. Tvarijonavičius rekomenduoja visiems darbuotojams bent kartą gyvenime padirbėti ar pasimokyti užsienyje. Pirmas kartas galėtų būti po vidurinės mokyklos baigimo, kuomet svarstomas tolimesnis profesinis kelias.
„Užsienyje padirbėjęs žmogus turi platesnį požiūrį, ko gero, į viską – nuo problemų sprendimo iki imigrantų. Žinoma, priklauso nuo to, kokią darbo ne Lietuvoje patirtį ir kiek laiko darbuotojas kaupė“, – sakė specialistas.
Patirtį užsienyje irgi reikia „parduoti“
Po patirties dvejose Europos šalyse Dainius gavo „Europass“ mobilumo dokumentą, kuriame pateikiama informacija apie įgytą tarptautinę profesinę patirtį dalyvaujant stažuotėje ar atliekant darbinę praktiką. Virėjas prisipažįsta, kad dokumentas padėjo ne tik susirasti darbą, bet ir pasikelti atlyginimą.
„Žinoma, mobilumo dokumentas pagelbėjo, kuomet prašiau didesnio mėnesinio atlygio. Jame aprašyta mano praktika ir gebėjimai, kuriuos išmokau užsienyje, matyt, darbdaviams to ir reikėjo“, – teigia Dainius.
Dr. M.Tvarijonavičius atkreipia dėmesį, kad siekiant trokštamo darbo, tiek „Europass“ CV, tiek kitus gyvenimo aprašymus reikėtų orientuoti į konkrečius darbo skelbime išdėstytus reikalavimus, todėl nebūtina rašyti visko – tiek profesinių patirčių, tiek gebėjimų.
„Parenkite darbo aprašymą taip, kad jame matytųsi tos jūsų savybės, ankstesnės patirtys, mokslai, kurie tinka būtent šiam darbui. Nebūtina rašyti visko. Pavyzdžiui, jei kandidatuojate į poziciją užsienio kapitalo įmonėje, savo darbo patirtį ne Lietuvoje išskirkite ryškiai.
Jei kandidatuojate į paprastus darbininkus – gyvenimo aprašyme pabrėžkite, kad turite būtent tokios – jei turite – darbo patirties. Be abejo, jokiais būdais nereikėtų meluoti: dalis darbdavių laiko įprasta praktika patikrinti, ar duomenys gyvenimo aprašyme atitinka realybę“, – praktinį patarimą duoda personalo konsultantas.
