Viso to neįmanoma pasiekti be stipraus ir efektyvaus finansų sektoriaus. Ir tai itin aktualu dabar, kai senkant Europos Sąjungos (ES) paramos lėšoms būtina pasirengti ekonomikos finansavimo tęstinumui rinkos priemonėmis.
Kokius finansinių investicijų instrumentus turi taikyti Lietuva, kad išvengtų galimai gąsdinančių ekonominių prognozių ir prisitaikytų prie naujos finansinės realybės, jau kovo 30 d. diskutuos Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) organizuojamo „Finansų rinkų forumo“ ekspertai.
Pasigenda įvairovės
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, pastebi, kad kol kas Europoje ir mūsų šalyje dominuojanti finansavimo priemonė – bankų išduodami kreditai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, JAV didžioji dalis kreditų ateina iš įvairių investicinių šaltinių, kurie atveria daugiau galimybių sėkmingai plėtoti verslą ir skatinti ekonomikos augimą.
„Žinoma, tokios skirtingos finansavimo praktikos turi savų pliusų ir minusų. Panikuoti ir kurti drastiškų pertvarkų, aišku, kol kas nereikia, bet ruoštis būtina. Privalu stiprinti ir ieškoti efektyvių turto formavimo priemonių. Tuo tikslu būtina apgalvota tiek finansavimo, tiek taupymo plėtros strategija.
Sutaupyti resursai skatina ekonomikos augimą rinkos priemonėmis, o ne biudžetinėmis lėšomis, kai tiesiog yra perskirstomi valstybės pinigai.
Tačiau Lietuva dar neturi vieningos politinės pozicijos, koks turi būti taupymo lygmuo, kuris leistų sutaupytas lėšas reinvestuoti į ekonomikos augimą. Kokiomis motyvacinėmis priemonėmis turėtume skatinti tą taupymą ir ar iš viso turime tokių priemonių“, – kelia klausimus S.Kropas, pabrėždamas, kad atsakymų į šiuos klausimus ir bus ieškoma minėtame forume, kuriame tikimasi pasiūlyti ir galimų sprendimų.
Pasak jo, ekonomiką skatinančių taupymo instrumentų gali būti įvairių. Tai – dalinis valstybės įmonių privatizavimas, kai išleidžiama dalis akcijų ar obligacijos, kuriomis būtų pritraukiamos lėšos, taip pat įvairių verslo skatinimo finansinių instrumentų pasiūlymas, lengvatinės bankų paskolos, paprastesnis lizingavimas.
Galimi ir kiti finansiniai instrumentai, tokie kaip sutelktinis finansavimas ar įvairios tarpusavio paskolų platformos.
„Tai apima visas finansines priemones, kurios tarpusavyje nesikerta, o labiau papildo, nes bankai gali pasiūlyti tuos finansavimo produktus, kurių negali kiti rinkos žaidėjai, tačiau tos įmonės gali pasiūlyti kitas paslaugas, kurių negali suteikti bankai“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Tiesa, šiame kontekste ne mažiau reikšmingos ir tinkamos gyventojų finansinės žinios. Šiuo metu vyraujantis taupymo būdas – indėliai – iliustruoja, kad kol kas trūksta žinių apie sudėtingesnes priemones.
Menkas finansinis raštingumas
Jei norime, kad augtų taupymo suvokimas, būtina didinti ir gyventojų finansinį raštingumą, kad jie nuo mažens patys rūpintųsi savo ateitimi ir nelauktų vien tik Vyriausybės paramos.
„Mažėjantis gyventojų skaičius yra viena problemos dalis, kita dalis – kad nepaisant to, jog Lietuvoje jau 17 metų veikia pensijų fondai, gyventojai taip ir neišmoko taupyti savo ateičiai ir tikisi, jog Vyriausybė jais pasirūpins. Tačiau Vyriausybė, kuriai dabar tai sunkiai sekasi daryti, ateityje to iš viso negalės padaryti. Tai opi problema ir ją reikia spręsti. Mes jau dabar vėluojame, nes šie sprendimai turėjo būti priimti prieš gerus dešimt metų“, – sako Marius Dubnikovas, LVK mokesčių komisijos pirmininkas.
M.Dubnikovas mano, kad šioje srityje Vyriausybė turi imtis iniciatyvos ne tik skatinant didesnį gyventojų kaupimą, bet ir aktyviau šviečiant visuomenę apie pensijos kaupimo naudą. Atitinkamai pasinaudojant ir kitų šalių patirtimi.
„Turime ugdyti žmonių sąmoningumą, pavyzdžiui, Švedijoje patys gyventojai išsireikalavo, kad valstybė pervestų dalį jų atlyginimo į pensijų fondus prie jau esamų socialinio draudimo instrumentų. Kitaip sakant, pati visuomenė rūpinasi savo ateitimi ir, suėjus pensiniam amžiui, žmonės neateis prie vyriausybės durų prašyti socialinės paramos“, – pridūrė M. Dubnikovas.
Nors ekspertai sako, kad politikai turi priimti daugiau taupumą skatinančių priemonių, politikai vis dar kelia klausimų, ar nereikėtų dalį pensijų fondų iš viso panaikinti. Finansų ministras mano, kad žmonės, pasirinkę tik 2 proc. pervedimus, veikia labai neefektyviai – jie rizikuoja, kad nesukaups minimalios sumos, paspirties senatvėje. Todėl yra svarstoma, ar nereikėtų juos grąžinti į „Sodrą“.
Verslas gali prisidėti
Prie aktyvesnio gyventojų kaupimo galėtų prisidėti ne tik patys gyventojai, bet ir verslo įmonės, mano logistikos sprendimų optimizavimo bendrovės „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė.
„Profesinis kaupimas, kai susitarus su darbuotoju dalį jo užmokesčio pervedama į pensijų kaupimo fondus, dar nėra populiarus Lietuvoje, tačiau įprastas Vakarų Europoje, kur šis būdas yra laikomas sudėtine gerovės paketo dalimi. Verslas iš to taip pat gali gauti naudos, nes dalį šių išlaidų gali optimizuoti“, – teigia R. Beskajevienė.
Pasak „Equinox Europe“ vadovės, įmonės siūlo įvairius skatinimo paketus, tokius kaip sveikatos ir kaupiamasis draudimai. Visos šios priemonės parodo, kad verslas taip pat atsakingai žiūri į savo darbuotojų ateitį.
ES finansavimas mažės
Nemažu iššūkiu Lietuvai taps ir prisitaikymas prie naujo ES paramos finansavimo, kuris sumažės po 2021 metų.
LVK prezidentas Valdas Sutkus mano, kad mažėjanti ES fondų parama skatins Lietuvos verslą ir viešąjį sektorių racionaliau naudoti turimas lėšas.
„Lietuvai teks arba ieškotis naujų finansavimo programų, arba pratintis gyventi su mažesne ES parama. Tai jausis sumažėjusiomis įplaukomis į šalies biudžetą, tačiau kartu vers Vyriausybę ieškoti alternatyvių finansavimo skatinimo priemonių, kad pati finansų rinka refinansuotų tuos nuostolius. Tačiau tam reikia sudaryti palankias verslo skatinimo ir ekonominio taupumo sąlygas“, – sako V. Sutkus.
LVK prezidentas pabrėžia, kad Lietuvai jau dabar reikia atidžiai vertinti, kokiems projektams turi būti skiriamos ES lėšos, ir daugiau investuoti į pažangių technologijų plėtrą, o ne vien tik į infrastuktūrą, kuri po kelerių metų stovės tuščia, nes paprasčiausiai neliks gyventojų, kurie ja naudosis.
