Finansų ministras Vilnius Šapoka sutinka, kad griežtesnis
grynųjų pinigų naudojimas mažintų „šešėlį“, tačiau
daugiau dėmesio siūlo skirti ne gyventojų, o įmonių
atsiskaitymams. V.Šapoka prognozuoja, kad sprendimą šiuo klausimu
Seimas priims dar pavasario sesijoje – iki vasaros atostogų.
Biudžeto ir finansų komiteto narys socialdemokratas Andrius
Palionis sako, kad svarstant šį klausimą prieš metus, irgi niekas
negalėjo pasakyti planuojamo apribojimo naudos.
„Jeigu pinigai yra ir verslas vyksta šešėlyje, jiems
grynųjų apskaitos nereikia. Už kontrabandines cigaretes oficialiais
pinigais niekas nemoka. Čia tik suvaržysime legalius pinigus“, –
BNS teigė A.Palionis
Mokėjimų grynaisiais kartelės aukštis
Praėjusių metų pavasarį Seime buvo svarstoma idėja leisti
grynaisiais atsiskaityti iki 5 tūkst. eurų, nors iš pradžių
Lietuvos bankas teikė griežtesnį variantą: verslininkams – iki 5
tūkst. eurų, o gyventojams – 3 tūkst. eurų. Tačiau šios pataisos
po svarstymų komitetuose į plenarinių posėdžių salę nebepateko.
Apie grynųjų pinigų ribojimą BNS kalbinti parlamentarai ir
finansų ministras sutinka – 3-5 tūkst. eurų „lubos“ yra
idealiausias variantas. A.Palionis nemano, kad gyventojams ir
įmonėms nustačius 3 tūkst. eurų ribą, būtų suvaržomos jų
galimybės.
„Pažiūrėkime, kiek žmonių Lietuvoje uždirba per mėnesį
tuos 3 tūkst. eurų ir daugiau – apie 1 procentas. Kaip dažnai yra
poreikis išleisti tiek pinigų iš karto? Irgi retai“, – teigė
A.Palionis.
Pasak parlamentaro, 3 tūkst. eurų riba būtų prilyginta
reikalavimui valstybės tarnautojams deklaruoti sandorius, kurių
vertė viršija 3 tūkst. eurų.
„Gal skaidrumas būtų ir aukštesniuose, politiniuose,
lygiuose“, – svarstė A.Palionis.
Ministras: ribojimas – ne sidabrinė kulka
Pasak V.Šapokos, ministerija jau analizuoja kitų šalių
patirtį ir ieško atsakymo, koks diferencijavimas duotų didesnį
rezultatą kovojant su šešėliu.
„Tai (ribojimas – BNS) nėra ta sidabrinė kulka, kuri viską
išsprendžia, bet bendram fonui – gerai. Reikėtų sugriežtinti. Bet
diferencijuoti – įmonių atsiskaitymuose galiotų viena tvarka, o
privačių žmonių – kita bei dar trečia – tarp įmonių ir
gyventojų“, – BNS sakė V.Šapoka.
Pasak jo, grynųjų pinigų naudojimas ekonomikoje signalizuoja
apie šešėlio gylį. V.Šapoka neatmeta galimybės numatyti
sektorius, kuriuose būtų visiškai draudžiama atsiskaityti
grynaisiais.
A.Palionis abejoja, ar įmanoma sutramdyti grynųjų pinigų
srautą, pavyzdžiui, automobilių turguose.
„Buvo pernai sugalvotas mechanizmas, kaip apskaityti – po to,
kai atsiskaityta. Bet pirkėjas atsiskaito, gavėjas gauna,
deklaruoja, kad gavo grynais, o pirkėjo jau nebėra Lietuvoje.
Kontrolės nutrūksta“, – BNS svarstė A.Palionis.
Jis neatmetė galimybės, kad didžiausio šešėlio vietose,
pavyzdžiui, maitinimo įstaigose, uždrausti atsiskaitymus
grynaisiais.
„Galima paleisti tokį pilotinį atsiskaitymų tik kortelėmis
projektą. Tačiau ar čia nebus diskriminacija (tų žmonių, kurie
neturi kortelių ir moka grynais – BNS)?“, – dvejojo parlamentaras.
Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas
pastebėjo, kad noras riboti atsiskaitymus grynaisiais kertasi su
leidimu per sieną į Lietuvą įsivežti 10 tūkst. eurų.
„Kodėl galima vežti per sieną 10 tūkst. eurų ir
nedeklaruoti, bet kai legaliai nori kažką už juos pirkti,
negalėsi. Reikės grynuosius, kurie viršys leidimą, įnešti į
banką?“, – klausė K.Glaveckas.
Pagerintų PVM surinkimą
Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius mano, kad
apribojus atsiskaitymus grynaisiais, pagerėtų pridėtinės vertės
mokesčio (PVM) surinkimas.
„Geras kelias – reikia riboti, nes PVM nesurenkame didžiulius
kiekius“, – teigė komiteto pirmininkas.
Pasak jo, tarp įmonių iš viso neturėtų būti atsiskaitymų
grynaisiais, o tarp gyventojų reikėtų juo reikia apriboti 3 tūkst.
eurų. Tokią pat ribą jis siūlo palikti ir tuomet, kai įmonei moka
fizinis asmuo, bet jam įmonės mokėjimus grynaisiais siūlo drausti.
„Kaip pirmine stadija gali būti toks variantas. Užteks
susimokėti už kokią kelionę, viryklę. Fiziniai asmenys gali
disponuoti grynomis lėšomis. Turi grynųjų įvairūs prekeiviai,
kavinės, jų savininkai disponuoja grynaisiais“, – aiškino
V.Sinkevičius.
Versle – jokių atsiskaitymų grynaisiais
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Aušra Maldeikienė
nemato nė menkiausios galimybės numatyti išimtis, kada
grynaisiais galėtų atsiskaityti verslas.
„Gali būti koks paverkimas iš smulkaus verslo. Bet jie šimtą
metų verkia ir dėl to, kad turguje neveikia ar jie nemoka išmušti
čekių kasos aparatais,“ – teigė A.Maldeikienė.
Parlamentarė be kita ko akcentuoja, kad lietuviai sugalvoja
įvairias landas, todėl grynųjų ribojimas turėtų būti taikomas
visiems vienodai.
„3 tūkst. eurų būtų ta suma, dėl kurios absoliuti dauguma
Lietuvos gyventojų neturėtų jokių problemų. Šiais laikais
prieini prie bankomato ir įneši grynuosius pinigus į sąskaitą. Ir
įnešti, ir pasiimti gali“, – aiškino A.Maldeikienė.
Tačiau ji nepritaria griežtesniems ribojimams, kurie būtų
taikomi atskiriems sektoriams.
„Tada praranda prasmę, reikia baigti išimčių ir lengvatų
dalybas. Tai reiškia, kad bus privilegijuoti sektoriai – jie turės
daugiau galimybių manipuliuoti atsiskaitymais..Kas tai lems? Kokios
interesų grupės?“, – klausė parlamentarė.
A.Palionis irgi pritaria, kad riba būtų visiems vienoda: „Ir
administravimo prasme būtų paprasčiau“. Jis be kita ko
pastebėjo, kad apribojimai dėl grynųjų pinigų naudojimo labiau
pasiteisintų, jeigu gyventojams apsimokėtų neatsiskaityti
grynaisiais.
„Jeigu mes taip spaudžiame žmones eiti į negrynus, tai reikia
spausti ir komercinius bankus ir dėl paslaugų dar, nes santykis
kaštų mažės su pajamų nauda – gal tą patį krepšelio kainą
mažinti ar dar kažką – ir žmonės turi turėti naudą, kad
naudojasi ne grynaisiai“, – teigė A.Palionis.
Tiesa, anot jo, atpigus elektroniniams mokėjimams, gali brangi
pinigų išgryninimo operacijos.
