Skandalai, susiję su žemės sklypų iš valstybės nuoma, nesibaigia ir Vilniuje. Valdininkai iš pradžių suteikia investuotojams leidimus statyti, o vėliau gula skersai kelio šaukdami, kad žemė išnuomota neskelbus aukcionų.
Žemės reformos krešuliai
Vos pradėjęs eiti žemės ūkio ministro pareigas Bronius Markauskas patikino, kad NŽT pertvarka yra būtinybė.
„Ne pasiekimai, bet problemos“, – taip žemės ūkio ministras vertina Nacionalinės žemės tarnybos darbą.
„Žemės reformos procesas baigiasi, kaimiškose vietovėse žemės nuosavybė atkurta jau 99,93 proc. Tačiau maždaug 3 tūkst. žemės savininkų net nerandama, yra ir nemažai konfliktinių situacijų.
Miestuose kur kas daugiau problemų, ypač Vilniuje, Kaune, Palangoje. Tad Vyriausybė numatė per kadenciją – iki 2019-ųjų – žemės reformą užbaigti visur.
Tačiau procesas – nesklandus. Problemos nesibaigs ir baigus reformą. Skundų dėl neteisingai suformuotų sklypų daugybė, o atsakymams į juos skirtas laikas visada pereikvojamas. Net tose kadastrinėse vietovėse, kur reforma užbaigta, yra pagrįstų žmonių skundų, kuriuos įveikti įmanoma tik teismuose.
Tokia situacija netenkina nei manęs, nei Vyriausybės“, – sakė B.Markauskas.
Ministro teigimu, kritikos neatremia ir pačios NŽT darbas. Nors žemės reforma trunka ne vieną dešimtmetį, žmonių skundus ji nagrinėjanti ypač prastai. Nors ne vien NŽT sprendžia žemės klausimus. Tam įtakos daro ir teisės aktai, ir savivaldybių administracijos.
Vadovu nebepasitiki
„Pastaruoju metu ypač aštrios problemos Vilniuje. Ir ne tik „Žalgirio“ stadiono teritorijoje. Tai privertė Vyriausybę imtis ryžtingų priemonių.
Pareikalavau asmeninės NŽT vadovo Danieliaus Kuprio atsakomybės. Vakar bandėme susitarti, kad jis savo noru pasitrauktų iš pareigų. Jis nesutiko“, – sakė ministras.
Esą D.Kuprys mano, kad, sutikęs savo valia pasitraukti, jis negalės apsiginti tyrimą atliekančioje Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. Jis aiškina, kad ūkininkauja tik savaitgaliais iš valstybės išsinuomotoje žemėje – 55 hektaruose.
Išmokos 2015 metais jam nebuvo išmokėtos. Vadinasi, anot ministro, jis yra „sofos“ ūkininkas.
„Tai, kad jis dirba valstybine žeme besirūpinančioje institucijoje ir pats nuomojasi valstybinę žemę, yra privačių ir viešųjų interesų painiojimo klausimas“, – sakė B.Markauskas.
Tiria dvi komisijos
Taigi virš NŽT vadovo D.Kuprio galvos susitvenkė nepasitikėjimo debesys.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija svarstė ir pačios NŽT, ir D.Kuprio veiklos skaidrumo klausimus.
Posėdyje dalyvavęs B.Markauskas, sklaidydamas komisijos pateiktus faktus dėl NŽT direktoriaus valstybinės žemės sklypų nuomos aplinkybių, patikino, kad D.Kuprys yra praradęs jo pasitikėjimą.
Šiuo metu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašymu ŽŪM atlieka papildomą tyrimą dėl D.Kuprio galimai padarytų pažeidimų. Gavus jo išvadas bus sprendžiama dėl D.Kuprio galimybės eiti NŽT direktoriaus pareigas.
Šio tyrimo ŽŪM ėmėsi gavusi Antikorupcijos komisijos paklausimus dėl D.Kuprio galimo privataus intereso tenkinimo suformuojant ir išnuomojant valstybinės žemės sklypus. Abejojama ir tuo, ar už šių sklypų projektavimo darbus buvo sumokėta.
Laukia reforma
lrytas.lt ministras yra sakęs, kad reorganizuoti tarnybą seniai reikėjo, – toliau ši situacija nebegali tęstis.
„Deja, daugybės klaidų nebeįmanoma ištaisyti. Daugumoje kaimo vietovių žemės reforma jau baigta arba artėja link pabaigos. Žmonėms, kurie patyrė skriaudų – kuriems blogai pamatuota žemė ar nenumatyti servitutai, šiuo metu telieka vienas kelias – bylinėtis.
Tačiau dar yra nemažai valstybinės žemės, kurią prižiūrėti turėtų valstybės institucija. Vėliau, galutinai baigus žemės reformą, teks apsispręsti, ką su ja daryti – leisti privatizuoti ar palikti visuomenės reikmėms“, – kalbėjo B.Markauskas.
Patvirtins schemą
Ketvirtadienį, kovo 16-ąją, ministras B.Markauskas turi pasirašyti įsakymą, numatantį NŽT centrinio aparato reformos schemą.
„Tai – tik Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarkos pradžia. NŽT yra pirmoji, kurioje pradedame konkrečius pertvarkos darbus“, – sakė ministras.
Pasak žemės ūkio viceministro Arūno Bogdanovo, NŽT reforma bus pradėta nuo centrinio padalinio – bus panaikinti du departamentai bei trečdalis vadovų etatų – liks 23 vadovai. O eilinių darbuotojų sumažės dešimtadaliu.
„Manome, kad NŽT skyrius reikia stambinti – nebūtina jų turėti kiekviename rajone. Bet etatų mažinimas bus gana ryškus.
Šiuo metu NŽT yra 963 pareigybės, iš jų 189 – centriniame NŽT padalinyje.
Manome, kad iš tų centrinio padalinio pareigybių bus sumažinta dešimtadalis. Ir mažės būtent vadovaujančių asmenų skaičius“, – sakė viceministras.
Pasak B.Markausko, juk dažniausia skandalų priežastis – teritoriniai skyriai priima sprendimus, o centrinis padalinys viską sujaukia.
„Todėl ir norime sukurti stiprų, motyvuotą kolektyvą, tad atlyginimų krepšelis liks tarnyboje – likusiems bus keliamos algos. Dabar atlyginimai nekonkurencingi rinkoje.
Pavyzdžiui, NŽT vadovo alga yra apie 2100 eurų atskaičius mokesčius. Specialistų algos sukasi apie 600–700 eurų. Jas būtina kelti“, – sakė B.Markauskas.
Iki kovo 31-osios ketinama parengti centrinės NŽT struktūros pokyčių planą – parengti visų skyrių ir
departamentų veiklos nuostatus bei pareigybių aprašymus.
Planuojama, kad iki rugpjūčio centrinio NŽT aparato reforma bus baigta.
Vėliau bus imamasi regioninių tarnybos padalinių. Juose šiuo metu dirba 744 valdininkai.
Ministerija įžvelgia du jų pertvarkos būdus. Vienas jų – nuo rugsėjo pradėti
visų padalinių pertvarką arba reformą įgyvendinti keliuose
regionuose ir vėliau iš jų perimti gerąją praktiką.
Tuo metu pačiai žemės reformai užbaigti yra paskelbtas viešasis matininkų paslaugų pirkimas. Vasarą ketinama pasirašyti sutartis sklypų projektavimo darbams užbaigti. Manoma, kad iki metų pabaigos reforma bus užbaigta.
Nuo žemės reformos pradžios, t. y. nuo 1991 m., kaimo vietovėje nuosavybės teisės atkurtos per 779 tūkst. piliečių į 4,01 mln. ha žemės plotą, tai yra nuosavybės teisės atkurtos į 99,73 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose.
Kaimo vietovėje liko nuosavybės teises atkurti 7,4 tūkst. piliečių į 11,2 tūkst. ha žemės. Miestuose iki 2017 m. sausio 1 d. beveik 52 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39 tūkst. ha žemės plotą, iš jo 90,47 proc. nuosavybės teisės atkurtos. Liko nuosavybės teises atkurti apie 7 tūkst. piliečių į 3,75 tūkst. ha žemės plotą.
