Per Vilniuje šiandien prasidedančią XIV tarptautinę Baltijos juvelyrikos parodą „Amber Trip 2017“ Lietuvos gintaro perdirbėjai tikisi sulaukti gerų naujienų iš svarbiausių mums gintaro rinkų – Rusijos ir Ukrainos.
Vilčių, kad bus lengviau pasiekiamas šiose šalyse išgaunamas gintaras, pasėjo permainos rinkoje: pastaraisiais metais joje karaliavo Azija, o dabar vis stipresnes pozicijas įgyja Europa. Kur kas palankesnė jau ir pačios žaliavos kaina.
Be to, „Amber Trip“ metu užsimota pasiekti Lietuvos rekordą – bus matuojamas gintaro vėrinys, kurio ilgis sieks net du kilometrus.
Kinijos burbulas subliūško
Parodoje dalyvauti panoro apie 500 pirkėjų. Jie atvyksta iš Kinijos, Honkongo, taip pat dalyvaus europiečių, ypač aktyvūs vokiečiai ir italai. Bus ir arabų kraštų atstovų – antai lietuviškais gintaro gaminiais domisi pirkėjai iš Kuveito.
„Dabar gintaras tapo įperkamas ir Europai, ne tik Azijai, kaip buvo pastarąjį dešimtmetį. Ypač gintaru domisi tos šalys, kurioms jis pažįstamas“, – kalbėjo telkinio „Amber Trip“, vienijančio 40 narių, vadovas Giedrius Guntorius.
Anot jo, pamišimas dėl gintaro, kurį buvo sukėlusi Kinija, jau nuslūgo. Aukščiausią tašką jis buvo pasiekęs prieš 5 metus.
„Netrukus turėtų sumenkti Azijos rinkos sukurtas gintaro deficitas. Sąlygas tiek dėl žaliavos, tiek dėl pačių gaminių ilgus metus diktavo kinai.
JAV ir europiečiai buvo nustumti į šalį. Jie turėjo laukti eilėje, o kinai supirkdavo visą gintarą. Net amerikiečiai tiek mokėti nebegalėjo“, – kalbėjo G.Guntorius.
Kilogramas gintaro gabalėlių, kurių kiekvieno svoris – iki 50 gramų, dabar atsieina 1900 eurų. 2014-ųjų rugpjūtį už tą patį kiekį teko mokėti 3900 eurų.
2006-aisiais kaina sukosi apie 350 eurų.
„Turbūt netrukus sugrįšime į 2010 metus, kai kilogramas tokio gintaro kainavo 700 eurų“, – svarstė G.Guntorius.
Tikisi sutarti su kaimynais
Dėl kinų apgulties gintaro rinkoje lietuviai mažiau žaliavos galėdavo įsigyti iš Rusijos Kaliningrado srities, mat kone visas jos kiekis iškeliaudavo į Aziją. Buvo taip, kad lietuviai rusišką gintarą vėliau pirkdavo Honkonge.
Lietuvos gintaro gamintojai viliasi, jog dabar klientų ieškantys rusai noriau sieks lietuvių partnerystės.
Nemažai gintaro išgaunama Ukrainoje, bet mūsų šalies gintaro perdirbėjams ten kyla nemažai keblumų.
Anot G.Guntoriaus, tenykštė gintaro rinkos padėtis sudėtinga – panaši į praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio Lietuvos, kai verslas veikė laukinėmis sąlygomis.
„Ten susikaupę labai daug juodų debesų. Mūsų delegacija pernai dukart buvo nuvykusi į Ukrainą. Ukrainiečiams pasisiūlėme padėti sutvarkyti teisinę bazę.
Pavyko juos prisivilioti ir į mūsų parodą, tad yra didelė tikimybė, kad tarp Ukrainos ir Lietuvos nusidrieks gintaro kelias“, – pasakojo G.Guntorius.
Konkursas sužlugo
Prieš kelerius metus Lietuva buvo užsimojusi vėl išgauti gintarą. Buvo parengti ir reikalavimai tiems, kurie galėtų to imtis, numatytos kvotos, kiek būtų galima išgauti gintaro per metus.
Didžiausiais jo ištekliais Lietuvoje išsiskiria Kuršių marios. Skaičiuojama, kad ties Juodkrante yra daugmaž 12 tonų gintaro. Iš viso regione jo galėtų būti apie 230 tonų.
Aplinkos ministerija pernai paskelbė konkursą gintarui žvalgyti ir išgauti.
Bet varžytuvės neįvyko. Nors anksčiau kalbėta, kad į kovą ketina stoti bent šešios Lietuvos įmonės, vėliau jų pasiryžimas sumenko, tad konkursas, neatsiradus dalyvių, buvo nutrauktas.
Kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, galimi dalyviai greičiausiai suskaičiavo išlaidas ir naudą, kurią gautų išgaudami gintarą. Juos galėjo atbaidyti jau rengiant konkursą padidintas gamtos išteklių mokestis.
Anksčiau jis siekė 27 litus (7,8 euro), o vėliau šoktelėjo iki 280 eurų už kilogramą, kai gintarų skersmuo – iki 40 milimetrų. O jei skersmuo viršija 40 milimetrų, mokestis siektų 900 eurų už kilogramą.
Siūlė neniokoti gamtos
Anot „Amber Trip“ telkinio vadovo, konkurso reikalavimai buvo keisti, niekas neatsižvelgė į pasaulines gintaro kainas. Jo nuomone, Lietuvoje iš viso nereikėų kasti gintaro.
„Tegul jį kasa lenkai, rusai, ukrainiečiai, nes jie turi daug. O pas mus nereikia darkyti gamtos. Jeigu leidžiama per metus apdoroti 30 tonų, tai juokinga. Mes tiek per mėnesį apdorojame.
Todėl klaidos, padarytos rengiant konkursą, išėjo Lietuvai į naudą“, – svarstė G.Guntorius.
