„2016 metais Lietuvoje buvo įsteigtos 10404 įmonės. Beveik 29 proc. vadovėmis nurodytos moterys, – teigia UAB Creditreform Lietuva direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas, – 2015-aisiais moterų vairuojamų įmonių buvo keliomis dešimtosiomis nuošimčio daugiau. Beje, ES statistikos tarnybos duomenimis iš viso vadovaujančių moterų dalis Lietuvoje 2014 m. sudarė 41 proc.
Jei imsime absoliučius skaičius, daugiausiai rinkos naujokių su moterimis direktorėmis pernai užgimė didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje 42 proc., Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai 12,9 ir 5,2 proc. Neįprasta, kad Šiaulius ir Panevėžį aplenkė Vilniaus ir Kauno rajonų verslininkės, kurių indėlis į pernai rajone atsiradusį „moterišką“ verslą sudarė 3,5 ir 3,1 proc.
Tačiau dar įdomiau skaičiai išsidėsto, jei imsime pernai įregistruotų moteriškų įmonių kiekį ir palyginsime su darbingo amžiaus moterų koncentracija atskirose Lietuvos savivaldybėse. Paaiškės, kad pernai metais versliausios buvo Neringos, Vilniaus ir Palangos dailiosios lyties atstovės. Šiose trijose savivaldybėse gyvenančioms tūkstančiui darbingo amžiaus moterų teko daugiau nei 4 pernai registruotos įmonės su vadove moterimi. O prasčiausiai pasirodė Šilalės, Vilkaviškio ir Kėdainių rajonų verslininkės, kur tūkstančiui moterų teko mažiau nei viena naujai įregistruota įmonė.
Populiariausi – UABai
Tarp pernai įregistruotų ir moterų vadovaujamų įmonių dominuoja uždarosios akcinės bendrovės. Net 56,7 proc. įmonių steigėjai turėjo kažkur atrasti bent 2896 eurus UAB privalomam įstatiniam kapitalui suformuoti. Antroje vietoje pagal populiarumą – mažosios bendrijos, kurių pernai „prikepta“ 20,3 proc. Trečioje vietoje atsidūrė viešosios įstaigos (9,1 proc.). Įdomu, kad ketvirtos – asociacijos (6,6 proc.), o nuo jų daugiau nei dvigubai atsilieka iš mados vis labiau išeinančios individualios įmonės (3,1 proc.).
Daugiausia moterų vadovaujamos ir pernai atsiradusios kompanijos užsiima įvairių paslaugų teikimu. Iš nurodžiusių savo veiklą tokių buvo 17 proc. Dar 7 proc. ketina augti vystydamos prekybą, o dar 4 proc. – užsiimti gamyba. Imant smulkesnes veiklas, matyti, kad moterų vystomus verslus traukia restoranų ir pagaminto valgio teikimo, apskaitos, buhalterijos ir audito veiklos; užsakomasis pardavimas paštu ir internetu. Kiek neįprasta, kad ketvirtą-penktą vietas tarp populiariausių veiklų užima labiau su vyrais siejamos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba bei krovininis kelių transportas.
Pastebėtina, kad moterys daug dažniau vadovauja paslaugų įmonėms, kurioms paprastai gausus personalas nereikalingas. Iš pernai registruotų įmonių šiemet daugiausiai tų, kuriose darbavosi vienas, du arba trys asmenys. Darbuotojų turtingiausia buvo Daivos Sereikienės vadovaujama vilniškė bendrovė „Outokumpu stainless“, atstovaujanti to paties pavadinimo suomių plieno pardavėjui. Bendrovėje – 77 dirbantieji.
Regis, moterys pernai nestokojo idėjų ir šmaikštumo ir kurdamos savo verslo pavadinimus. Tai liudija ir šiųmetiniai gražiausio įmonės pavadinimo rinkimų rezultatai. Daugiausiai apdovanojimų gavo moterų vadovaujamos kompanijos. Dėmesio verti ir komisijos neįvertinti, bet tikrai netikėti pavadinimai: „Energija taškos“, „Krikštatėvis“, „Pamėginčius“, „Mylimukų šalis“, „Atsipūtę Burundukai“ ir netgi „Mėmė“.
Algos mažesnės, įmonės – gyvybingesnės
Įdomu pasižiūrėti, kokias vidutines algas 2016-aisiais gimusios įmonės, vadovaujamos moterų, mokėjo šių metų pradžioje. Kaip rodo Sodros pateikti duomenys, iš 2923 įmonių, už kurių vairo – moterys, keturis ir daugiau darbuotojų šių metų vasario pradžioje turėjo ir algas mokėjo tik 338 arba 11,6 proc. O bent vienu darbuotoju galėjo pasigirti 50,9 proc. verslų. Įdomu, kad vyrų vadovaujamos įmonės moteriškas pralenkė labai nedaug – jų rodikliai buvo atitinkamai 12,4 proc. ir 51,2 proc.
Tiesa moteriškose kompanijose šių metų sausį vidutinė alga siekė tik 357,69 eurų, o pas vyrus ji – 409,72 eurų.
Net 92 proc. visų moteriškų įmonių vidutinė alga buvo mažesnė už valstybės pernai metais nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) – 380 eurų. Iš pernai registruotų vyriškų kompanijų, kurios minimos Sodros sąraše, atlyginimų vidurkis buvo mažesnis už MMA 65 proc. įmonių. Akivaizdu, kad didžioji dalis jaunose įmonėse dirbančių darbuotojų įforminami ne visu etatu. Be to, moterų vadovaujamos įmonės tradiciškai dažniau veikia tokiuose sektoriuose, kur vidutinė alga ir šiaip yra mažesnė.
Šių metų sausį didžiausią vidutinę algą iš moterų vadovaujamų įmonių mokėjo jau minėta UAB „Outokumpu stainless“ (1996,31 EUR), ji išsiskyrė ir sumokėta didžiausia bendra socialinio draudimo suma (59 736,11 EUR).
Dar įdomiau atrodo 2015 m. įkurtų įmonių, kurioms vadovavo moterys, rodikliai. Pasirodo, kad pagal tris ir daugiau darbuotojų turinčių ir algas mokančių įmonių dalį, tenkančią visoms 2015 m. registruotoms ir moterų vadovautoms kompanijoms šių metų sausį, dailioji lytis net kiek aplenkė vadovus vyrus.
Moteriškų įmonių „gyvybingumo“ procentas buvo didesnis ir skaičiuojant kompanijas, pasitikusias 2017 vasarį bent su vienu darbuotoju.
Bėdų suremtų verslų nedaug
Tik pernai dienos šviesą išvydusių įmonių, kurioms vadovauja moterys, verslo negandos kol kas dar nekankina. Štai reorganizuojamų įmonių tarp tų, kurių vadovės moterys tik 5. Teismuose kol kas jokių reikalų neturėjo 99 proc., o turto arešto skonį patyrė tik 0,6 proc. tokių kompanijų. Neapmokėtų sąskaitų Sodrai šių metų vasario pabaigoje turėjo tik 12 proc. moteriškų verslų. Viso labo dviejų įmonių skolos Sodrai viršijo 5 tūkst. eurų.
