Moterys kaime tampa vis aktyvesnės
Lietuvoje įprasta manyti, kad didžiuosiuose miestuose sukoncentruotas paslaugų sektorius, o kaimo vietovėse egzistuoja tik ūkinė veikla, tačiau tai neturi nieko bendro su tikrove, nes maži atstumai, dėkinga gamta ir regioniniai pranašumai suteikia galimybių kaime vykdyti ne tik ūkinę veiklą. Tai būdinga nenašių žemių regionuose, kur užsiimti tradicine žemės ūkio veikla ekonomiškai nėra tikslinga, tačiau puikiai galima vystyti aptarnavimo sferos ir turizmo verslą – todėl dauguma jaunų žmonių kaimo vietovėse pasirenka būtent tokią veiklos rūšį. „Tiesa, iš praktikos matome, kad pirmą verslą steigiantiems būna neramu, nes dažnai iškyla mokestinių klausimų, trūksta informacijos ir patirties valdant įmonę bei įdarbinant žmones – bet kokia profesionali konsultacija procesus pastūmėja teigiama linkme. Todėl, siekiant padidinti kaimo gyventojų pajamas iš alternatyvios žemės ūkiui veiklos, svarbi ne tik pačių kaimo gyventojų motyvacija ir veiklumas, bet ir finansinė parama bei perteikiamos žinios“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyr. specialistas Sigitas Miškinis.
Pasak jo, tai ypač aktualu jaunoms, vaikus auginančioms moterims bei toms, kurios užaugino vaikus, turi idėjų, tačiau neturi pakankamai patirties bei informacijos, kaip įkurti ir valdyti savo verslą kaime. Žemės ūkio ministerija tikisi, kad aktyvių moterų kaimo vietovėse tik daugės ir jos sugebės išnaudoti regiono pranašumus bei vietinių resursų suteikiamą konkurencingumą. Kartais tereikia teigiamo postūmio ir šiek tiek specifinių žinių, kad vietinis mažas verslas gyvuotų ir turėtų potencialą. Nauja galimybė pagal KPP priemonės veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ gali suteikti šansą iniciatyvioms moterims sukurti savo verslą ar efektyvinti jau egzistuojantį, sukuriant darbo vietą ne tik sau, bet ir vietiniams gyventojams – juk klestintis regionas tampa traukos centru ne tik poilsiautojams, bet ir patrauklus kitų verslų steigėjams.
Tai, kad moterys kaimo vietovėse yra itin iniciatyvios ir veiklios, patvirtina ir skaičiai:
• 2007–2013 m. paramos laikotarpiu apie 700 moterų tapo jaunosiomis ūkininkėmis, 1818 modernizavo savo ūkius, daugiau nei 200 pasinaudojo parama įvairiems su žemės ūkiu nesusijusiems verslams kaimo vietovėse: tai apgyvendinimo, poilsio, rekreacijos paslaugos, tradicinės pirties veikla, mažmeninė prekyba, senieji amatai, malkų gamyba, baltinių siuvimo cechas, pakavimo ir sandėliavimo paslaugos, veterinarinės paslaugos, specializuotas statybos ir remonto darbų teikimas;
• 2014–2020 m. laikotarpiu 165 moterys jau tapo jaunosiomis ūkininkėmis, 464 vykdys investicijas į žemės ūkio valdas, o 144 modernizuos smulkius ūkius;
• 2015 m. pagal veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rinkimo metu buvo pateiktos 145 paraiškos – iš jų 21 paraišką pateikė verslą norinčios vykdyti moterys. Šiuo metu iš 82 paraiškų, kurioms užtenka lėšų ir kurios surinko daugiausia atrankos balų, 14 paraiškų yra pateiktos moterų. Populiariausia tarp moterų veikla, numatyta projektuose – kaimo turizmo, taip pat pateikta nemažai projektų, kuriose planuojama vykdyti restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veiklą.
Remiama veikla bei paramos gavimo sąlygos
Parama konsultacijoms pagal KPP priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ padės sustiprinti įmonių konkurencingumą, tuo pačiu skatins skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.
Turinčioms įmonę ar dar tik planuojančioms ją steigti moterims turėtų būti aktualios šios konsultacijų temos:
• įmonės ekonominė veikla, konsultuojant dėl verslo idėjos įvertinimo, verslo formos pasirinkimo, verslo organizavimo, verslo finansavimo, verslo vadybos, mokesčių sistemos, verslo projekto bendrųjų nuostatų ir reikalavimų, remiamų veiklų, paramos dydžio, tinkamumo gauti paramą kriterijų ir įsipareigojimų, tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų, verslo plano rengimo ir paraiškų pildymo, darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo, įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, mokestinių įsipareigojimų vykdymo, ilgalaikio turto apskaitos ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo, materialinių vertybių apskaitos, pajamų pripažinimo principų ir apskaitos, dotacijų ir subsidijų apskaitos, sąnaudų apskaitos, savikainos apskaičiavimo ir analizės, atsiskaitymų apskaitos, personalo apskaitos;
• įmonės aplinkosauginė veikla, konsultuojant dėl teisinių reikalavimų pasirenkant technologijas ar įrangą, identifikuojant atliekas ir jas tvarkant, finansinės paramos gavimo, mokesčių už aplinkos teršimą mokėjimo ir statistinių ataskaitų teikimo, žaliųjų pirkimų ir aplinkosauginio ženklinimo.
Vienam konsultavimo paslaugų gavėjui per programos įgyvendinimo laikotarpį didžiausia galima pasinaudoti konsultavimo paslaugomis suma yra 1500 Eur be PVM. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausia galima finansuoti konsultavimo paslaugų teikimo įkainio dalis kaimo vietovėje veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 70 proc. konsultavimo paslaugų teikimo valandinio įkainio.
Konsultavimo paslaugos gavėjas, pretenduojantis į paramą, negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas, įmonės statusas turi atitikti apibrėžtąjį Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, o įmonė, kuriai reikia konsultacijų, turi veikti kaimo vietovėje.
Daugiau informacijos apie šią priemonę galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
