Vienas tokių verslininkų – aktyvus Aleksoto bendruomenės narys Julijus Bazevičius. Patalpų nuoma du dešimtmečius užsiimantis vyras vasario viduryje Kauno rotušėje buvo apdovanotas Gerumo kristalu.
Jis keliolika metų įvairiai remia Aleksoto bendruomenės renginius ir veiklą, pats aktyviai joje dalyvauja.
Verslininkas stebisi, kad Aleksote jo verslas yra didžiausias bendruomenės rėmėjas. O juk rajone – pusantro tūkstančio įmonių, kurių dalis kur kas didesnės nei jo verslas.
– Kaip manote, kodėl kitos Aleksoto įmonės nedalyvauja ar mažai dalyvauja bendruomenės gyvenime? – „Laikinoji sostinė“ paklausė technikos mokslų daktaro ir verslininko.
– Aleksote labai daug įmonių, taip pat ir labai stambių, rimtų. Seniūnė suskaičiavo pusantro tūkstančio. Gal ne visos veikia, bet kad ir penki šimtai – vis tiek nemažai.
Nesuprantu, kodėl verslas toks užsidaręs. Man tai keista.
Gal verslas dar susitelkęs į pinigų darymą, išgyvena paauglystės metus? Laimei, dabar atsirado socialiai atsakingų įmonių terminas.
Kai verslininkai bręs, atsiras daugiau žmonių, kurie norės įsitraukti į bendruomenes, jas paremti. Jau dabar yra sakančių, kad gerai elgiuosi remdamas bendruomenę.
Esu faktiškai pensinio amžiaus. Suvokiu, kad reikia dalintis. Tik tai padeda įgyti tikrų draugų, ne vien konkurentų.
– Kuo verslui naudinga remti bendruomenes?
– Nauda yra reputacijai. Dar niekas nepasakė, kad esu blogas žmogus.
Aplinkiniai mato, kad dalyvauju neatlygintinuose darbuose. Dabar vis daugiau kalbama apie socialinę atsakomybę, pasirodo vis daugiau įrodymų, kad tokioms įmonėms geriau sekasi.
Nors atiduodi, nauda grįžta kitais būdais – už gerus darbus vienaip ar kitaip atlyginama.
Neatlygintini darbai teikia materialų atlygį, tačiau yra dvasinis atlygis. Įgijau tikrai gerų draugų. Versle būna daug konkurencijos, draugai gali ir išstumti tave.
O bendruomenėje to nėra, yra draugystė. Praleidžiame daug laisvo laiko kartu, užsimezga tvirti ryšiai.
Žiūrint ekonominiu požiūriu, už paramą nereikia mokėti pelno mokesčio. Bet tai mažiausia, ką valstybė gali padaryti dėl verslo, nes jei dar tektų už labdarą ir pelno mokestį mokėti, būtų neteisinga.
– Kaip skatinti verslą būti socialiai atsakingą?
– Reikia eiti ir raginti, kviesti į renginius, ekskursijas, kviesti susipažinti. Mėginau ir pats vieną kitą kolegą pakviesti į bendruomenės renginius, bet jie nelabai susidomėjo. Gal užimtumas per didelis? Trūksta socialinės atsakomybės.
Dėl to girdime apie verslininkus kalbant, kad jie nutolę nuo žmonių, gyvena tarsi atskiroje respublikoje.
Tokį įspūdį sudaro patys verslininkai, kurie neįsitraukia į visuomenę, bendruomenes.
Taip pat valdžios institucijos turėtų dažniau įvertinti įmones, kurios paremia bendruomenes ar kitus visuomenininkus. Kad ir šis Gerumo kristalas – puikus moralinis paskatinimas. Jis skatins ir toliau daryti gerus darbus.
Ir patys visuomenininkai turėtų būti aktyvesni. Jie turėtų į įmones eiti ne prašyti paramos, bet kviesti į savo renginius. Verslininkai pamatytų, kuo organizacijos užsiima, kad jų pinigai nebūtų iššvaistyti veltui.
Rėmėjai turi pamatyti rezultatus.
– Ar bičiuliai bendruomenėje neprašė jūsų kalbinti kitų verslininkų, kad remtų bendruomenę?
– Manau, kai verslininkas prašo pagalbos, kiti gali žiūrėti kreivai: „Gal tau iš to bus naudos?“ O kai eina visuomenininkas, nekyla jokių abejonių.
– Kaip jūs įsitraukėte į bendruomenę?
– Aleksoto bendruomenėje esu nuo 2003 metų, kai atidarėme teniso aikštyną.
Pakviečiau bendruomenės vadovus į atidarymą. Tada susidraugavome. Vėliau drauge rengėme dviračių žygį, kitus renginius.
Nuo tada ir esu aktyvus, remiu bendruomenės veiklą materialiai.
Bendruomenė finansavimo neturi. Surenka tiek, kiek prisideda jos nariai. Aš truputį daugiau galiu, tai daugiau ir prisidedu.
Į veiklą labai įsitraukė ir mano žmona. Ji lanko senelius, dalyvauja renginiuose.
– Kas bendruomenėje labiausiai patiko?
– Labai draugiški žmonės. Aleksoto bendruomenė Kaune turbūt pati nuoširdžiausia. Kitur girdėti barnių, nesutarimų, o kai pas mus išsiskiria nuomonės, diskutuojame, kol sutariame.
Prieš metus keli bendruomenės žmonės įstojo į Šaulių sąjungą. Po metų į sąjungą įstojo per keturiasdešimt bendruomenės narių, įsisteigė Aleksoto Šaulių sąjungos kuopa. Visi pasiruošę ginti Lietuvą.
Nežinau kitos bendruomenės Kaune, kuri per metus surinktų kuopą.
– Koks stiprios bendruomenės receptas?
– Svarbiausia – geras stuburas, o mėsos galima prisiauginti. Bendruomenėje yra saujelė žmonių, kurie aukoja savo laiką, jėgas. Kiti mato, kiek jie aukojasi, tuomet irgi nori prisidėti.
Branduolį turi sudaryti nuoširdūs, geri žmonės, kurie negaili savo laiko ir lėšų, kad įtrauktų kitus.
– Sekmadienį švęsite Užgavėnes. Kaip atrodys jūsų bendruomenės šventė?
– Pastatysime palapines, kepsime blynus, bus parengta programa, deginsime Morę.
Pernai buvo geri orai, susirinko apie tūkstantį žmonių. Tikimės ir šiemet tokio susidomėjimo.
