Ir rekordiškai didelis biudžeto planas
taps pagrindiniu šiais metais miesto finansiniu dokumentu. Apie jį
naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su Kauno miesto savivaldybės
administracijos direktoriumi Gintaru Petrausku.
– Žodis „rekordiškas“ skambėjo ir pernai panašiu laiku, kai buvo patvirtintas didžiausias iki tol (nuo atgimusios savivaldos pradžios) – 274 mln. eurų – miesto biudžetas. 2017-ųjų pradžioje paaiškėjo, kad 2016-ųjų biudžeto pajamų planą Kaunas rekordiškai viršijo daugiau nei 12 mln. eurų. Ar tos sėkmės paskatinti šiemetį biudžetą planuojate didesnį nei pernykštis?
– Žinoma, galime sakyti, kad šiemet biudžeto plane pridedame
daug milijonų. O dar prasideda Europos Sąjungos investicijų
įsisavinimo etapas pagal baigtus ar baigiamus ruošti integruotų
teritorijų projektus, ir netrukus pirksime rangos darbus. Ir kol
kas ne visos pajamos plane atspindimos, – nėra tų pinigų, kuriuos
skirs Kelių direkcija. Netrukus paaiškės, kokios dotacijų sumos
mūsų miestui teks kelių remontui, infrastruktūros gerinimui, naujų
gatvių tiesimui. Preliminariai skaičiuojame, kad tam šiemet bus
skirta daugiau nei 12 mln. eurų.
– Nuo ko labiausiai priklauso tokioms reikmėms skiriamų savivaldybei pinigų suma, kuri skirstoma iš visos šalies automobilininkų sumokėto akcizo (perkant degalus)?
– Šiemet tikslinės dotacijos kelių priežiūrai apskaičiuojamos
pagal miesto dydį, gatvių, gyventojų bei mieste registruotų
automobilių skaičių. Daug ar mažai mieste yra neremontuotų gatvių,
dotacijos apskaičiavimui įtakos neturi. Žinoma, nedisponuosime
tokiu kiekiu pinigų, kokio miestui reikia visoms gatvėms
sutvarkyti, bet, sutikit, pastaraisiais metais šioje srityje Kaune
nuveikiama tikrai daugiau nei anksčiau. Tai vertina ir kauniečiai,
ir Kauno svečiai.
– Tik... kai turi gerai, nori dar geriau, tai kurioje miesto dalyje kelininkai šiemet darbuosis intensyviausiai, kuriose gatvėse vyks didžiausi darbai, – Laisvės alėjoje, kur dar?
– Laisvės alėjos rekonstrukcija tęsis. Pirmas etapas baigiamas,
netrukus darbus įvertins komisija. Jau paskelbėme naują darbų
specifikaciją, viešuosius pirkimus. Jei tik rezultatai nebus
skundžiami, tikimės, ir tolesnė alėjos rekonstrukcija galės ilgai
nedelsus prasidėti. Tam biudžete suplanuota daugiau kaip 3,5 mln.
eurų. Tarp kitko, rekonstruotoje Laisvės alėjos dalyje nebegalima
važinėti sunkiasvoriu transportu, kuris trupina gatvės dangą.
Nebeišduodami leidimai čia važinėti sunkesnėms nei 12 tonų mašinoms.
– Kur dar bus panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, kurios gatvės bus Kaune tvarkomos?
– Yra sudarytas jų sąrašas, ir jis, turim pripažinti,
netrumpas. Numatytos tų gatvių remontui lėšos. Apie 2 mln. eurų
tikslinė dotacija planuojama keliams, kurių rekonstrukcija arba
nutiesimas tiesiogiai susiję su įgyvendinamu europinės geležinkelio
vėžės „Rail Baltica“ projektu. Bendradarbiaudami su Kauno rajono
savivaldybe, tikimės pasirūpinti pietrytinio aplinkkelio projekto
įgyvendinimu. Norintys, tarkim, iš Garliavos važiuodami į Vilnių
aplenkti Kauną, tuo aplinkkeliu pasieks Ateities plentą Palemone.
Važiuos per Hidroelektrinę, kurios tilto kapitalinį remontą
numatyta baigti iki gegužės. Iš Palemono – į sostinėn vedantį
greitkelį. Vieną tiltą (per Jiesią) jau sutvarkėme, šalia dar yra
viadukas, kurį reikės irgi kapitaliai paremontuoti, – tai ir
padarysime šiemet. Tariamės su Kelių direkcija, kad išplatintų
kelią nuo Garliavos. Aplinkkelio atkarpa Rokai-Garliava yra Kauno
rajono savivaldybės teritorijoje, o nuo HE iki Rokų – miesto.
Didelių pokyčių suplanuota ir miesto parkuose. Kalniečių parke
darbai jau prasidėjo, vasarą turėtų būti matomas geras rezultatas.
Draugystės parke netrukus panašus procesas prasidės. Baigiamas ir
Dainavos parko rekonstrukcijos projektas.
– Užsiminėte apie viaduką Kauno pakraštyje, bet remonto seniai prašantis viadukas yra ko ne miesto centre, prie Geležinkelio stoties. O gal viadukai virš traukinių bėgių – ne savivaldybės, bet geležinkelio infrastruktūra?
– Ne, jie priklauso miestui, ir viadukais, kurių netoli stoties
– du, Kauno savivaldybė tikrai pasirūpins. Rengiami projektai, ir
abu miesto infrastruktūros objektai bus remontuojami. Šiemet
vargiai spėsim tai padaryti, tačiau kitąmet – būtinai. Turiu dar
pridurti, – ne tik šiuo, bet ir kitais tokiais atvejais
lygiagrečiai su projektavimu vyksta ir rangovų paieška, kad visi
procesai pernelyg neužsitęstų. Kaip anksčiau būdavo: pirma darom
projektą, paskui skelbiamas konkursas. O pats geriausias metas
dirbti gatvėje, žiūrėk, jau baigiasi, ir tenka laukti kitų metų
pavasario. Projektais dabar rūpinasi Savivaldybė (perkam
projektavimo darbus) , bet ne rangovas.
– ELTA jau minėjo, kad Kauno šiemečio biudžeto projektas pateiktas visuomenei, ir Savivaldybė iki šios savaitės trečiadienio laukė pastabų bei pasiūlymų. Ar daug jų sulaukėte?
– Nepasakyčiau, kad daug, ir tie pasiūlymai nelabai „iškrinta“
iš įprastinio skundų ar pasiūlymų srauto, kuris visus metus mus
pasiekia. Galėčiau juos pavadinti „smulkiais“, nes dažniausiai
siūloma vienoje ar kitoje gatvėje pastatyti naują šviesoforą ar
įrengti papildomą eismo juostą, posūkį. Didelių pastabų kol kas
nesulaukėme ir iš Tarybos politikų, kurių kiekvienam sudarytos
sąlygos internete pasigilinti į visas projektuojamas biudžeto
pajamas ir būsimus asignavimus. Projekte išdėstytos visos sumos,
net ir nedidelės, ir išvardinta, kas už tai bus daroma.
– Biudžeto projekte žymu, kad pusė visų asignavimų skiriama švietimui. Aišku, tai ir darbuotojų užmokesčiui, švietimo bei ugdymo įstaigų infrastruktūrai gerinti skirtos lėšos. Kas šiemet už jas bus nuveikta?
– Apie 10 mln. eurų planuojame investuoti į mokyklų higieninius
poreikius bei mokinių kūno kultūrą. Numatyta kapitaliai
suremontuoti trylika stadionų prie mokyklų. Tam skirsime iš
biudžeto 4,6 mln. eurų. Tokių pinigų ši sritis iki šiol niekada
nematė. Likusi suplanuotų lėšų dalis – 5,5 mln. eurų – padės
rekonstruoti visų mokyklų sanitarinius mazgus, tualetus bei dušus.
Pradėsime įgyvendinti prieš daug metų Savivaldybės žadėtą,
tačiau toliau kalbų nenukeliavusį projektą, – naujos mokyklos
Romainiuose statybą. Šiemet tam bus skirta 1 mln. eurų. Pagal jau
parengtą projektą, nugriovus senąjį 500 kv. m pastatą, Romainiuose
iki 2018-ųjų rudens turėtų atsirasti nauja apie 2500 kv. m ploto
pradinė mokykla, kurioje veiks ir priešmokyklinės grupės.
Įkurtuvių metas prasidėjo „Atžalyno“ vaikų namų globotiniams,
kurie persikelia į butus gyventi šeimynose. Tuščios likusios
patalpos bus pritaikytos kol kas įstaigoje Apuolės gatvėje
gyvenantiems neįgaliems vaikams, kuriems būtina ir medicininė, ne
tik socialinė globa. Pastatus Apuolės gatvėje tikriausiai reikės
privatizuoti, nes ten 11 tūkst. kv. m senų statinių, kurių nereikia
nei švietimo, nei kitoms savivaldos reikmėms.
– Pastaraisiais mėnesiais Kaunas vis labiau puoselėja ambicingą planą tapti Europos kultūros sostine, ar pasirengimo laikotarpiui miestas jau numatęs finansavimą?
– Taip, projektai jau rengiami, ir pirminiam pasiruošimo etapui
šiemet biudžete lėšos numatytos. Kovo gale bus aišku, ar Kaunas
taps 2020 metų Europos kultūros sostine. Tikimės, miesto pastangos
bus gerai įvertintos, ir toks statusas Kaunui bus suteiktas.
– Dėkoju už pokalbį.
