Po to, kai JAV pasiteisino „Uber“ idėja savais automobiliais gabenti greituosius siuntinius bei maistą iš restoranų, įmonė nusprendė šį verslo modelį pritaikyti ir kitose šalyse.
Iš ES valstybių tokios paslaugos pirmiausia imtos teikti Jungtinės Karalystės sostinėje Londone, o antra šalimi pasirinkta Lenkija.
Pelninga verslo sritis
„Uber“ Lenkijos filialui vadovaujantis Kacperas Winiarczykas paaiškino, jog tokį koncerno vadovų sprendimą nulėmė tai, kad čia jis tapo labai populiarus.
Praėjusiais metais kas mėnesį užsakymų padaugėdavo 40 tūkst., „Uber“ paslaugomis pradėjo naudotis apie trečdalė jaunų žmonių, o pagal pavėžėjimų skaičių Lenkija užėmė trečiąją vietą ES.
Vietos ekonomistai įspėjo, kad „Uber“ nusitaikė į pelningas verslo sritis, tad šiuose sektoriuose jos veiksmai gali sukelti ne mažiau sumaišties, nei kilęs sąmyšis tarp taksi įmonių.
Juk pernai siuntų gabenimo verslo apyvarta Lenkijoje viršijo 5 mlrd., o restoranų maisto tiekimo – 200 mln. zlotų (atitinkamai 1,16 mlrd. ir 46,38 mln. eurų).
Didieji siuntų gabentojai Varšuvos žiniasklaidai tvirtino nebijantys naujo konkurento, bet mažesnių įmonių atstovai prasitarė nerimaujantys dėl to, kad „Uber“ gali pasiūlyti itin mažas kainas.
Klientai tik apsidžiaugs
Užtat dienraštis „Rzeczpospolita“ skelbė, kad naujos „Uber“ paslaugos tikrai pradžiugins klientus, nes būtent šios įmonės dėka vietos taksistai liovėsi maustyti klientus veždami juos už išpūstas kainas. Dabar Lenkijos didžiosios siuntų gabenimo įmonės yra nustačiusios vienodą kainą, nesvarbu, ar veža jas kelis, ar kelis šimtus kilometrų.
„Uber“ žada pritaikyti gerokai lankstesnę kainodarą gabendama ir siuntas, ir kavinių maistą į namus. Pastaroji paslauga bus teikiama su prekės ženklu „UberEats“.
K.Winiarczykas prasitarė, kad patiekalai iš restoranų bus gabenami ne tik automobiliais, bet ir motoroleriais, dviračiais ir pėsčiomis, nes ketinama kiekvieną kartą atsižvelgti į transporto spūstis bei kitus trukdžius.
Bet filialo vadovas neatskleidė, ar „Uber“ planuoja Lenkijoje imtis ir gabenimo krovininiais automobiliais verslo, kuris jau užsuktas JAV.
Iki šiol bylinėjasi
„Uber“ pavėžėjimo paslaugas galima užsisakyti devyniuose Lenkijos didmiesčiuose, bet vienas jų – Krokuva – atkakliai mėgina išguiti šią įmonę. Atsižvelgusi į konkurentų priekaištus, kad „Uber“ vežėjai neturi taksistams privalomų licencijų, miesto valdžia nurodė kontrolieriams jiems išrašyti 500 zlotų (dabartiniu kursu – 117 eurų) baudas.
„Uber“ atstovai bylinėjasi tvirtindami, kad įmonė teikia ne taksi, bet dalijimosi automobiliu paslaugas, tad vairuotojai neprivalo turėti specialių licencijų. Juolab kad jie nėra „Uber“ darbuotojai – tik sukurtos programėlės pirkėjai ir naudotojai, o automobiliu dalijasi su klientu.
Lenkijos Seime svarstomas projektas, pagal kurį taksi paslaugų teikėjais bus vadinami ne tik vežėjai, bet ir tos firmos bei asmenys, kurie tarpininkaus vežėjui ar keleiviui. Toks tarpininkas privalės savo bendrovę steigti Lenkijoje.
Dabar Lenkijoje veikia Olandijoje būstinę turinti ir ten mokesčius mokanti „Uber“ įmonė. Ji siekia, kad mokesčius konkrečioje šalyje mokėtų vien vairuotojai, o tam prieštarauja ne tik Lenkijos, bet ir Vengrijos, Prancūzijos, Vokietijos įstatymų leidėjai.
Taksistų protestai – įprastas reiškinys
Lietuvoje „Uber“ pavėžėjimo paslaugas pradėjo teikti 2015 metų pabaigoje. Netrukus kompanijos verslo modeliu pradėjo sekti ir kai kurios kitos didmiesčių taksi bendrovės, pradėjusios teikti nebe taksi, o pavėžėjimo paslaugas.
Mūsų šalyje „Uber“ turi ir informacinių technologijų inžinierių centrą, kuriame kuriami sprendimai vėliau pritaikomi visame pasaulyje.
Daugelyje šalių, kuriose ėmė veikti „Uber“, nusirito taksi vairuotojų protestų bangos. Dabar prieš valdžios ketinimus įteisinti JAV kompanijos veiklą protestuoja Italijos taksistai.
Tuo metu pati „Uber“ turi ir kitokių problemų – viena buvusi darbuotoja prakalbo apie seksualinį priekabiavimą ir seksizmą kompanijoje. Kompanija dėl to net pasisamdė buvusį JAV generalinį prokurorą Ericą Holderį, kad jis įvertintų darbo sąlygas įmonėje.
