Skrydžiai dažnam žmogui tapo kone kasdienybe, nors tokia galimybė žmonijai atsivėrė vos prieš šimtą metų. Skaičiuojama, kad po 20 metų dangų raižys per 63 tūkst. lėktuvų.
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) skaičiavimais, šįmet komercinės oro bendrovės skraidins beveik 4 milijardus keleivių – beveik dvigubai daugiau nei prieš 12 metų.
Žaibišku greičiu plečiantis komercinei aviacijai, bendrovėms reikia vis daugiau lėktuvų.
Suskaičiavo visus lėktuvus
Kaip rašo „The Telegraph“, suskaičiuoti, kiek šiuo metu pasaulyje yra lėktuvų, buvo tikrai nelengva užduotis.
Aviacijos analizės įmonės „Ascend“ duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra 23,6 tūkstančio naudojamų lėktuvų – į šį skaičių įtraukti tiek keleiviniai, tiek krovininiai orlaiviai. Dar 2,5 tūkstančio jų galėtų būti tiesiog laikomi angaruose.
Tuo metu aviacijos entuziastų svetainė airliners.net į savo skaičiavimus įtraukė visus komercinius ir karinius, išskyrus smulkiąją techniką, lėktuvus.
Jų duomenimis, 39 tūkstančiai lėktuvų skraido šiuo metu, o per visą aviacijos istoriją jų pagaminta net 150 tūkst.
Šuolis – 2030 metais
Nuo tokių skaičių gali apsisukti galva, bet, pasirodo, lėktuvų vis dar per mažai.
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija nustatė, kad tarptautinis oro transporto tinklas maždaug per 15 metų padvigubėja. Prognozuojama, kad kitą kartą šis sektorius išsipūs 2030 metais.
Su tuo visiškai sutinka „Boeing“ – vienas didžiausių pasaulyje lėktuvų gamintojų. Bendrovė prognozuoja, kad artimiausius 20 metų reikės 39,62 tūkst. naujų lėktuvų.
Jei šie skaičiavimai tikslūs, 2037 metais pasaulyje bus jau 63,22 tūkst. lėktuvų, atmetus orlaivius, kurie per tą laiką pasens ir nebebus naudojami.
„Mūsų skaičiavimai paremti oro bendrovių augimo bei senų orlaivių keitimo rodikliais. Akivaizdu, kad oro kelionių paklausa ateityje tik augs“, – tvirtino kompanijos „Boeing“ atstovas.
Gamyba – milžinų rankose
Didžiąją dalį lėktuvų pasaulyje pagamina vos dvi bendrovės – „Boeing“ ir „Airbus“. Todėl, pavyzdžiui, 2014 metais jos galėjo pasigirti nekukliu pelnu – atitinkamai 90 bei 81 mlrd. dolerių (dabartiniu kursu – 84,4 ir 76 mlrd. eurų).
Šie du milžinai konkuruoja, kuriam pavyks pagaminti daugiau lėktuvų. Praėjusiais metais „Airbus“ sukonstravo 688, „Boeing“ – 748 orlaivius.
Iš viso „Airbus“ jau yra pagaminęs daugiau kaip 17 tūkst lėktuvų, daugiausia – A320 modelio. „Boeing“ sąskaitoje jų šiek tiek mažiau – 5,695 tūkst.
Bendrovės neslepia, kad konkuruoja tarpusavyje. „Ar labai lenktyniaujame? Ne taip stipriai, kaip „Coca-Cola“ ir „Pepsi“, bet varžytuvės įnirtingos“, – neslėpė „Airbus“ vadovas Johnas Leahy.
Daugiausia orlaivių – JAV
Remiantis praėjusių metų liepos duomenimis, daugiausia lėktuvų valdo oro bendrovė „American Airlines“. Ši kompanija turi net 1789 lėktuvus.
Dauguma bendrovių, turinčių ar nuomojančių daugiausia orlaivių, įsikūrusios būtent JAV. Lietuviams geriau pažįstama Airijos kompanija „Ryanair“ turi 363 lėktuvus ir pagal šį rodiklį pasaulyje yra dešimtojoje vietoje.
O kiek lėktuvų raižo erdvę vienu metu? Remiantis visuotinai internete prieinamu skrydžių radaru „FlightRadar24“, šis rodiklis kinta, nelygu diena ar paros metas.
„Aktyviausias metas – penktadienio popietė, tarp 14 ir 16 valandos. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais tokiu metu pasaulyje skrenda daugiau nei 16 tūkst. lėktuvų“, – sakė „FlightRadar24“ atstovas Ianas Petchenikas.
Sausio ar vasario mėnesiais vienu metu skraido daugiausia 13 tūkst. lėktuvų.
Neišvengia katastrofų
Lėktuvai ne tik sensta ir būna nurašomi – kartais jie tiesiog pradingsta. 1948–2014 metais be žinios dingo 85 orlaiviai, iš jų 26 buvo keleiviniai. Net 59 dingo jūroje, 26 – virš sausumos.
Pastaroji tokia katastrofa – „Malaysia Airlines“ tragedija. Praėjusį mėnesį šios bendrovės dingusio lėktuvo paieškos, užtrukusios trejus metus, buvo nutrauktos.
Išžvalgyta daugiau kaip 119 kvadratinių kilometrų Indijos vandenyno, tačiau lėktuvo, kuriuo skrido 239 keleiviai, surasti nepavyko.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
Praėję metai Lietuvoje buvo rekordiniai
Lietuvos civilinių orlaivių registre šiuo metu įregistruoti 725 orlaiviai. Tai – visi civiliniai lėktuvai, tiek maži, tiek dideli.
Licencijuotų komercinių oro vežėjų Lietuvoje šiuo metu yra aštuoni. Tai „Dot LT“, „Small Planet Airlines“, „Transaviabaltika“, „Charter Jets“, „Avion Express“, „Grand Cru Airlines“, „Classic Jet“, „GetJet Airlines“.
Praėjusiais metais Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,8 mln. keleivių – 13 proc. daugiau nei 2016-aisiais. Skrydžių skaičius padidėjo 5 proc. ir pasiekė 52 tūkstančius. Todėl 2016-ieji vadinami rekordiniais metais šalies aviacijos istorijoje.
Sparčiausiai pernai augo Palangos oro uostas – keleivių čia pagausėjo net 60 proc. – iki 233 tūkst. Vilniaus oro uoste per 2016-uosius iš viso aptarnauta 3,8 mln. keleivių – 14 proc. daugiau nei 2015 m.
Kauno oro uoste keleivių skaičius pernai išliko stabilus – jų aptarnauta 741 tūkst. Užtat skrydžių skaičius paaugo 2 proc. ir pasiekė 7,6 tūkst.
