Komisija aiškinasi, ar bendrovei „Kauen Craft“ (buvusi
„Selita“), gaminančiai stiprų gėrimą „Velnio kraujas“,
kurį muitinė prilygina alui, nėra sudarytos sąlygos
piktnaudžiauti.
8,3-8,5 laipsnio stiprumo gazuotu alkoholiniu
gėrimu vadinamas „Velnio kraujas“ yra pilstomas į 2 litrų
talpos plastiko butelius.
Komisija įtaria, kad „Kauen Craft“ pažeidžia Alkoholio
kontrolės įstatymą, draudžiantį stipresnį nei 7,5 laipsnio alų
pardavinėti didesnėje negu 0,5 litro taroje.
Tačiau pagal Žemės
ūkio ministerijos gėrimų klasifikaciją, šis gaminys nėra
alus, todėl gali būti pilstomas į bet kokią
tarą.
Ministerija pripažino suklydusi
2016 metais Žemės ūkio ministerijos turėjo 3 pozicijas, koks –
alus ar kitas gėrimas – yra „Velnio kraujas“. Visų jų autorė,
ministerijos Maisto pramonės skyrius vyriausioji specialistė Agnė
Gudaitytė BNS teigė, kad pernai sausį gėrimo ministerija
nepripažino alumi.
A.Gudaitytė sakė, kad tuomet rėmėsi tik įmonės aprašymu,
iš ko gaminamas gėrimas, ir nepaprašė nei tikslios jo receptūros,
nei Muitinės laboratorijos išvados.
„Pripažįstu, nesusivokiau, kad mane gali apgauti. Tai, turbūt, mano
pačios klaida, nepatyrimas, nežinojimas. Nebuvau gerai įsigilinusi į
alkoholio pramonės specifiką, nes buvau ką tik perėmusi šiuos darbus iš
kitos darbuotojos.
Nepagalvojau paprašyti Muitinės laboratorijos
nuomonės, kokiai alkoholinių gėrimų grupei, pagal Kombinuotąją
nomenklatūrą šis gėrimas priskiriamas.
Dabar, kai yra patirtis ir
patyrimas, reikalaučiau dokumentų daugiau“, – BNS aiškino
A.Gudaitytė.
Išsamesnė analizė buvo padaryta vėliau – balandį ministerija
pateikė kitą išvadą, kad gėrimas turėtų būti pripažįstamas
alumi ir jam turi būti taikomas įstatymo reikalavimas dėl taros, į
kurią jis pilstomas.
„Jau esant laboratorijos išvadai, tą gėrimą priskyrėme
alui, nors jis ir neatitinka alaus reglamento. Matėme, kad įmonė
naudojasi teisės aktų spragomis“, – tvirtino A.Gudaitytė.
Tačiau birželį ministerija grįžo prie pirminės savo
nuomonės – „Velnio kraują“ vėl perkėlė į kitų alkoholinių
gėrimų kategoriją.
A.Gudaitytė taip pat pripažino, kad bendrovės „Kauen Craft“
užklausa dėl gėrimo „Velnio kraujas“ buvo vienintelė – nė
vienas kitas Lietuvos gamintojas nėra klausęs, ar jų gaminamas
gėrimas yra priskiriamas kitų alkoholinių gėrimų kategorijai.
„Jie tada man pasakė, kad turi gaminti kitokius gėrimus nei
didieji gamintojai, nes yra nedideli ir nori išlikti rinkoje“, –
aiškino A.Gudaitytė.
V.Gailius įtaria piktnaudžiavimą
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius įtaria
galimą Žemės ūkio ministerijos piktnaudžiavimą.
„Tokiu gėrimu dėl galimai Žemės ūkio ministerijos
neskaidrių veiksmų yra nuodijama tauta“, – komisijos posėdyje
praėjusią savaitę teigė jis.
Konservatorius Jurgis Razma pasiūlė reaguoti iš karto –
kreiptis į premjerą: „Skirtingi signalai iš skirtingų
vyriausybinių struktūrų. Gausime atsakymą iš S.Skvernelio, tada
žiūrėsime, ar nereikia mums reaguoti“.
Komisijos narė, Audito komiteto vadovė Ingrida Šimonytė
situaciją vadino sėdėjimu „ant dviejų kėdžių“.
„Jie (gamintojas – BNS) dabar joja ant to, kad tipo mes nesame
alus, todėl negalioja reikalavimai dėl taros dydžio, o mokesčius
mokame kaip nuo alaus“, – BNS teigė parlamentarė.
„Kauen Craft“ nurodo, kad šis gėrimas pagamintas „iš
salyklo, nesalyklinių grūdinių bei cukrinių žaliavų, apynių
produktų ir suraugintas naudojant alaus meiles, tačiau jo gamyboje
panaudota didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis – daugiau
negu 10 proc.“. Tokį receptą įmonė nusiuntė Žemės ūkio
ministerijai ir Muitinės laboratorijai.
2016 metų sausį įmonė gavo Žemės ūkio ministerijos raštą,
kad taip pagamintas gėrimas priskiriamas prie kitų alkoholinių
gėrimų, o Muitinės laboratorija gėrimą pavadino alumi – ji tokią
išvadą pakartojo ir pernai gegužę, po pakartotino tyrimo ir
juslinių savybių analizės.
I.Šimonytės BNS aiškino, kad pagal Muitinės laboratorijos
išvadą, kuria „Velnio kraujas“ pripažintas alumi, nustatomi
mokesčiai – alui jie yra mažesni nei kitiems alkoholiniams
gėrimams.
„Jie gudrauja tuo atžvilgiu, kad jiems gerai būti alumi dėl
mokesčių, o taros požiūriu jiems yra gerai būti ne alumi, nes
tada nėra apribojimų dėl išpilstymo“, – teigė Antikorupcijos
komisijos narė.
Pokyčiais pasinaudojo tik „Kauen Craft“
A.Gudaitytė BNS teigė, kad „kitų alkoholinių gėrimų“
terminas buvo reikalingas, kad būtų galima prekiauti iš kitų
šalių atvežama produkcija, kad Lietuvos gamintojai galėtų gaminti
gėrimus, neatitinkančius alaus, fermentuotų gėrimų bei
alkoholinių kokteilių reikalavimų.
„Ši nuostata atsirado todėl, kad Europos teisės departamentas
mums pateikė paaiškinimą, kad taikant abipusio pripažinimo
principą, gėrimai gaminami ir parduodami kitoje ES šalyje narėje
gali būti be apribojimų realizuojami Lietuvoje, įskaitant ir
alkoholinius gėrimus, nepriskiriamus alkoholinių gėrimų grupėms,
išvardintoms klasifikacijoje“, – teigė ji.
Pareigūnė pabrėžė, kad nebuvo pagalvota apie saugiklius, kad
tokia išlyga nepasinaudotų Lietuvos gamintojai.
A.Gudaitytė pripažino, kad pokyčiais alkoholinių gėrimų
klasifikavime pasinaudojo tik „Kauen Craft“.
„Mūsų žiniomis – taip“, – BNS sakė ministerijos atstovė.
Ji taip pat pripažino, kad dėl tokių pakeitimų ministerijai
priekaištavo kiti gamintojai.
A.Gudaitytė taip pat teigė nežinanti, kodėl terminas „kiti
alkoholiniai gėrimai“ į lentelę nebuvo įrašytas iš karto:
„Nėra jokių juodraščių, iš kurių būtų aišku, kodėl buvo
įtraukta į įsakymo punktą, bet ne į pačią lentelę, nėra
institucijų, derinusių įsakymo pakeitimą, pastabų, kad reikia
įtraukti į lentelę“.
Nuo 2002 metų rugpjūčio galiojančioje alkoholinių gėrimų
klasifikavimo lentelėje terminas „kiti alkoholiniai gėrimai“
atsirado 2014 metų birželį. Tada ministerijai vadovavo
„darbiečių“ deleguotas ministras Vigilijus Jukna.
Savo įsakymu
jis nustatė, kad alkoholiniai gėrimai, kurių etilo alkoholio
koncentracija didesnė kaip 1,2 tūrio proc. ir mažesnė kaip 15
tūrio proc. ir kurie neatitinka kitose grupėse nurodytų gėrimų
kategorijoms nustatytų reikalavimų, priskiriami kitiems
alkoholiniams gėrimams.
2016 metų rugsėjį ministrė Virginija Baltraitienė įsakymo
dalį dėl „kitų alkoholinių gėrimų“ pakeitė – iki 22
laipsnių padidino leistiną stiprumą, o klasifikavimo lentelė,
pasiūlius Ūkio ministerijai, buvo praplėsta nauja gėrimų grupe
– kiti alkoholiniai gėrimai.
Departamentas prieštaravo pakeitimams
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
prieštaravo tokiems alkoholinių gėrimų klasifikavimo pakeitimams.
„Susidarė situacija, kuomet Lietuvoje gali būti gaminami
alkoholiniai gėrimai, neatitinkantys jų gamybą reglamentuojančių
nacionalinių teisės aktų ir šiuo metu galiojančių alkoholinių
gėrimų grupių: alaus, fermentuotų gėrimų ir alkoholinių
kokteilių, tačiau galinčių turėti tokius kodus pagal
Kombinuotąją nomenklatūrą, kuriems netaikomos įstatymo
reikalavimas dėl taros“, – sakoma departamento rašte ministerijai
2016 metų lapkritį.
„Mes prieštaravome ir 2014, ir 2016 metais, bet mūsų balsas
į dangų nenuėjo“, – BNS sakė departamento direktorės
pavaduotoja Gražina Belian.
Pasak jos, tokių problemų nėra importuotojams, kurie atveža
gėrimus, klasifikacijoje nepriskiriamus alui, vynui, fermentuotiems
bei spiritiniams gėrimams arba alkoholiniams kokteiliams ir todėl
įtrauktiems į kitų gėrimų grupę.
Departamentas, gavęs skundų dėl gėrimo „Velnio kraujas“,
situaciją pradėjo tirti 2016 metų kovą. Vienu metu jis buvo
nusiteikęs pripažinti, kad „Kauen Craft“ galimai pažeidė
įstatymą, nes gėrimo ženklinimas neatitinka reikalavimų.
„Alus ženklinama kaip gazuotas gėrimas“, – rašoma
departamento išvadoje, kurioje taip pat pabrėžiama, kad toks
ženklinimas vartotojus klaidina.
Tačiau nespėjęs priimti tokio sprendimo, departamentas
praėjusių metų birželį gavo Žemės ūkio ministerijos raštą,
kad „Velnio kraujas“ tikrai nėra alus, nes jo gamyboje panaudota
didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis nei leidžia Alaus
reglamentas. Todėl departamentas pakeitė savo išvadą ir pareiškė
pretenzijų dėl šio gėrimo platinimo neturintis.
„Jų (ministerijos – BNS) teigimu, gėrimo receptūra šiek tiek
neatitinka alaus receptūros“ – BNS komentavo G.Belian.
Departamentas taip pat nurodė Žemės ūkio ministerijai pakeisti
įsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo – grupę „kiti
alkoholiniai gėrimai“ panaikinti, o joje esančius gėrimus
priskirti alaus, fermentuotų alkoholinių gėrimų ir alkoholinių
kokteilių grupėms. Gruodžio 30-ąją ministerija taip ir padarė, o
nauja tvarka įsigalios nuo 2017-ųjų gegužės. Pagal ją „Velnio
kraujas“ bus priskirtas alui, o tai reiškia, kad jis negalės būti
pilstomas į didesnę negu 0,5 litro plastikinę tarą.
„Kada jie išpilstys tą gėrimą į kitą tarą, jis nebebus
toks patrauklus ir pigiausio alaus ieškanties žmonėms nebebus toks
prieinamas,“ – sakė G.Belian.
Pasak jos, 2 litrų „Velnio kraujo“ butelis kainuoja apie 2,30
euro.
G.Belian BNS teigė, kad departamentas siūlė paskubinti
„Velnio kraujo“ išėmimą iš rinkos.
„Mūsų manymu buvo galima greičiau šiuos gėrimus pašalinti
iš rinkos – siūlėme per porą mėnesių“, – tvirtino ji.
Tuo metu A.Gudaitytė tikina, kad teisės aktai, turintys įtaką
įmonių veiklai gali įsigalioti tik gegužę arba gruodį.
I.Šimonytė stebisi, kodėl ministerija, prieš pusmetį
pamačiusi koliziją – kad viena gėrimo klasifikacija yra
mokesčiams, o kita – įstatymo reikalavimams, neiškėlė klausimo
iš karto.
„Jeigu panaikino gruodį, vadinasi, rado dėl ko panaikinti tą
grupę – atsirado kažkokia priežastis. Tai galėjo panaikinti dar
birželio mėnesį, kaip pamatė, kad nesąmonė gaunasi“, – teigė
I.Šimonytė.
Aludariai gamintojo elgesį vadina cinišku
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas
„Kauen Craft“ elgesį dėl tokio gėrimo gamybos pavadino
cinišku.
„Cinizmas uš gamintojo pusės, kurie tokį brudą gamina –
patį pigiausią gėrimą alkoholikams, priklausomybę turintiems
žmonėms. Ir pavadinimas koks. Jie diskredituoja visą pramonę“, –
tvirtino S.Galadauskas.
Jis taip pat nurodė, kad „Kauen Craft“, susiradusi landą
alkoholinių gėrimų klasifikacijoje, nedalyvauja ir depozito
sistemoje – šio gėrimo taros negalima pristatyti į taromatus.
Aludarių gildijos prezidentas taip pat piktinosi Žemės ūkio
ministerijos elgesiu dėl klasifikacijos taisymų.
„Stebiuosi, kokiu būdu ministerija pakeitė reglamentą – mes
nieko nežinojome. Mums buvo didelė naujiena. Tai sužinojome iš
G.Belian departamento (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės
departamentas – BNS)“, – teigė S.Galadauskas..
