Pastebėję išaugusį vagysčių skaičių, vežėjai ėmėsi priemonių, siekdami kuo geriau apsaugoti krovinius, tačiau pripažįsta – klientai, nenorėdami mokėti papildomai, kol kas mieliau rizikuoja, nei imasi visų saugumo priemonių.
Vagysčių banga
„Padidėjo vagysčių, plėšimų skaičius, daugėja smulkių vagysčių tiek kelyje, tiek nakvynės vietose. Esame nuo to nukentėję“, – pasakojo bendrovės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius.
„Vagysčių ir nerimo tikrai yra daugiau visose valstybėse, tiek Pietų, tiek Vakarų Europoje“, – antrino jam „Linavos“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas.
„Linavos“ direktorius Erlandas Mikėnas teigė, kad vagysčių pasitaiko nuolatos. „Ir tokiose šalyse, kaip Prancūzija ar Vokietija, kur lyg neturėtų tokių dalykų būti, deja ir ten nukrovimų yra. Ir aš asmeniškai esu susidūręs, ir lietuviškos drabužių įmonės „Apranga“ krovinį iškraustę buvo“, – pasakojo jis.
Vagys darosi vis įžūlesni
E.Mikėnas pasakojo, kad dažnai vagys nesirenka – pasitaikius progai pjausto priekabos tentus, žiūri kas viduje ir krausto.
Bet A.Bertašius pastebi, kad pasitaiko vis daugiau atvejų, kai vagys puikiai žino, ką ras priekaboje. „Vagystei paprastai būna ruošiamasi. Plėšikai veikia grupėmis, nes išnešami dideli kiekiai, be to vagys žino, ko ieškoti“, – kalbėjo vyras.
Jei veži statines buitinės chemijos gali nebijoti, tačiau visai kitokia situacija kai priekaboje drabužiai, avalynė ar elektroninė technika.
Panašiai kalbėjo ir įmonės „Transekspedicija“ komercijos direktorius Audrius Puskunigis: „Dažniausiai vagiamos plataus vartojimo, lengvai realizuojamos prekės – buitinė technika, kvepalai, rūbai, alkoholis“.
Kartais vagys visiškai suįžūlėja. „Buvo taip, kad Ispanijoje terminale pasikrovėme, nuvažiavus 100 km Prancūzijos teritorijoje, krovinys buvo išvogtas ir jis vėl atsidūrė toje vietoje, kur buvo sukrauta. Reiškia vagystė buvo planuota ir yra įtarimų, kad iš pasikrovimo vietų yra perduodama informacija“, – pasakojo E.Mikėnas.
Kaltina pabėgėlius
„Rhenus Svoris“ vadovas vagysčių gausą sieją su migrantų krize. „Tiksliai nežinau ar tai pabėgėliai, tame versle nedalyvauju, sunku pasakyti kaip ten jie, bet mes matome, kad vagysčių padaugėjimas sutapo su pabėgėlių banga“, – kalbėjo A.Bertašius.
V.Milėnas taip pat pažymi, kad vagysčių dažniausiai gausu ten, kur yra pabėgėlių: „Ypač Prancūzijoje, prie Kale uosto, ten iš viso košmaras darosi su nelegalų pervežimais ir panašiai“.
Vairuotojams kelia nerimą ir tai, kad migrantai, bandydami nepastebėtai keliauti po Europą, neretai slepiasi sunkvežimiuose. „Praėjusiais metais Britanijoje mūsų mašinoje rado pasislėpusius pabėgėlius“, – prisiminė A.Bertašius.
Yra ir kitų priežasčių
Priežasčių, kodėl gausėja vagysčių, gali būti ir daugiau. V.Milėnas tai sieja su suprastėjusia finansine kai kurių valstybių padėtimi, E.Mikėnas – saugomų aikštelių trūkumu.
„Vakaruose yra didžiulė problema su saugomomis aikštelėmis, yra tik apšviestos kolonėlės. Ten dažniausiai ir stoja tolimųjų reisų vairuotojai“, – pasakojo „Linavos“ prezidentas.
Imasi priemonių
A.Bertašius pasakojo, kad logistikos bendrovės imasi įvairiausių priemonių, kad apsaugotų savo krovinius.
„Kai kuriuos brangesnius krovinius perkeliame vežti pro kitą šoną, perkame kietašones priekabas, turime tūrinius daviklius, kurie sekami su palydovais“, – vardino A.Bertašius.
„Suplanuojame optimalų maršrutą, kad būtų kuo mažiau sustojimų, instruktuojame vairuotojus, kad kasdienį poilsį rinktųsi tik saugiose, apšviestose, urbanizuotose (dažniausiai mokamose) aikštelėse, po poilsio iš karto patikrintų puspriekabės bei krovinio stovį, ar nėra kokių pažeidimų“, – pasakojo A.Puskunigis.
Tiesa, A.Bertašiūnas pripažįsta, kad nors galima krovinius apsaugoti, klientai dažniau renkasi rizikuoti, norėdami sutaupyti. „Daugelis įmonių lieka prie rizikos. Skaičiuoja sąnaudas ir sako, kad už tiek sąnaudų dar yra linkę rizikuoti. Manau rizikuoja, nes jų draudimas dar nepradėjo brangti“, – sakė „Rhenus svoris“ atstovas.
