„Vakar jau atsiprašiau visų vartotojų, nors ir suprantu, kad tai nieko nekeičia“, – atgailavo agentūros vadovas.
Visgi jo manymu, visuomenės nusivylimas pasipiktinimu virto tuomet, kai žiniasklaidoje bendras biudžeto panaudojimas buvo pateiktas vien tik nuotraukų kontekste.
T. Nemūra stebėjosi, kad kai kurie žiniasklaidos kanalai tai netgi naudojo antraštėse.
„140 tūkst. eurų suma – 350 nuotraukų. Toks pateikimas labai stipriai iškreipia kontekstą, kuris realiai yra visiškai kitoks“, – komentavo pašnekovas.
Kiek išleido nuotraukoms?
Agentūros vadovas pasakojo, kad už minėtą sumą numatyti visa eilė darbų. Numatyta projekto trukmė – 14 mėnesių. Sukurtos trys naujos paskyros socialiniuose tinkluose, kuriuose per metus reikia publikuoti 700 įrašų.
T. Nemūra aiškino, kad turinio kūrimą ir publikavimą visuomet sekė ir reklaminis palaikymas. Pagal projekto reikalavimus per mėnesį reikėjo pasiekti mažiausiai 700 tūkst. unikalių vartotojų.
Taip pat numatyti griežti kokybiniai kriterijai ir reikalavimai turimų kanalų augimui.
Taip pat numatytos penkios turinio kampanijos, kurių kiekvieną turėjo atskirą ne mažiau kaip dvi savaites prižiūrimą tinklapį. Informacija taip pat turėjo būti pateikiama „TripAdvisor“ platformoje.
Čia taip pat reikėjo užsakyti reklamą, o tai anot pašnekovo, nepigu.
„Įsipareigojome kurti vaizdo medžiagą – ne mažiau kaip 6 siužetus per metus. Turizmo departamento archyvams taip pat turėjo būti sukurta bent 350 naujų nuotraukų“, – vardino agentūros vadovas.
Autorinėms nuotraukoms per metus skirta suma – šiek tiek daugiau nei 5 tūkst. eurų plius PVM. Skaičiuojant vienam kadrui, tai būtų maždaug 15 eurų plius mokesčiai.
„Reikia turėti omenyje, kad tas nuotraukas privalu įsigyti perimant visiškai visas autorines teises be apribojimų tolimesniam naudojimui“, – aiškino T. Nemūra.
Vien autorinės – per brangu
Bendraudami su profesionaliais fotografais agentūros atstovai įsitikino, kad už tokią sumą nuotraukų įsigyti yra neįmanoma.
Pašnekovas sakė, kad per metus tenka panaudoti apie 700 nuotraukų. Pagal sutartį, 350 iš jų turi būti naujos ir originalios. Taigi likusios naudojamos mažiausiais įmanomais kaštais.
„Panaudojami užsakovo turimų iliustracijų archyvas, projekto atžvilgiu geranoriškai nusiteikusių žmonių nuotraukos, taip pat ir iš fotobankų“, – kalbėjo agentūros vadovas.
Jis patikino, kad iš 120 nuotraukų, kurios buvo publikuotos nuo lapkričio mėnesio pabaigos, tik keturios buvo sukurtos ne Lietuvoje. Dar keletas nuotraukų buvo susijusios su maisto produktais.
„Rodydami spanguoles mes nekėlėme klausimo, kur buvo nufotografuota jų indelis. Akivaizdu, kad irgi buvome neteisūs“, – pripažino pašnekovas.
Projektas pakibo ant plauko
T. Nemūra patikino, kad likusios publikuotos nuotraukos buvo darytos Lietuvoje.
Jis stebėjosi, kad dėl keleto nuotraukų viso projekto ateitis pakibo ant plauko ir apgailestavo, kad atkreipiant dėmesį į tai, kas buvo blogai, niekas nenori kalbėti apie projekto rezultatus.
„Lietuvišką paskyrą vietinio turizmo skatinimui kūrėme nuo nulio. Rezultatus, kuriuos turėjome pasiekti per metus per pirmuosius du mėnesius viršijome tris kartus“, – kalbėjo agentūros vadovas.
„Turinio rinkodara“ bandys susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą, nors agentūros vadovas kol kas nežino, kokiomis priemonėmis tai galima būti padaryti.
„Nesu tikras, ar tai mano, kaip vadovo klaida, tačiau atnešėme gėdos ir nusivylimo jausmą dideliam kiekiui žmonių, kurie niekaip su tuo nesusiję“, – reziumavo T. Nemūra.
