Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad prekyba alkoholiu šalia valstybės institucijų ir švietimo įstaigų – žalinga. Siekiama, kad licencijos prekiauti alkoholiu būtų išduodamos parduotuvėms ir maitinimo įstaigoms, įsikūrusioms ne arčiau kaip 200 m nuo šių įstaigų.
Barų neliktų
Pažvelgus į žemėlapį, kuriame pažymėtos visos Vilniuje įsikūrusios savivaldybei priklausančios ugdymo įstaigos, pasidaro aišku, kad įteisinus prekybos ribojimus Vilniaus senamiestyje beveik nebeliktų parduotuvių ir barų, kuriuose būtų galima įsigyti alkoholio.
Tiesa, čia pažymėtos tik savivaldybei priklausančios ugdymo įstaigos, pridėjus privačias, mėlynų dėmių atsirastų dar daugiau.
„Yra posakis, kad tikslas pateisina priemones, bet realybėje tai yra pavirtę į nelabai gerus dalykus. Taip, galbūt Lietuva turi alkoholizmo problemą, bet sprendžiant ją norisi protingo požiūrio“, – sakė legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis.
Jo teigimu, Lietuvos miestų centruose yra susikoncentravusios ugdymo įstaigos, tad įvedus draudimus čia būtų praktiškai neįmanoma atidaryti baro.
„Akivaizdus pavyzdys yra Vilniaus senamiestis. Realiai praktiškai visame senamiestyje negalėtų egzistuoti prekyba alkoholiu“, – kalbėjo R.Apulskis.
Jo teigimu, ugdymo įstaigos nėra registruojamas, tad verslas net neturėtų galimybių sužinoti, ar nepažeidžia kažkokių taisyklių. „Bijome, kad nebūtų taip, jog prasidės pažeidimai dėl to, kad kažkas nežinojo jog šalia veikia koks šachmatų būrelis“, – kalbėjo verslininkų atstovas.
Barai suteikia žavesio?
„Wine and Smile“ – viena iš parduotuvių, kuri, „valstiečių“ planams virtus realybe, būtų priversta nutraukti veiklą – ji yra arčiau nei 200 metrų iki Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto.
„Įsivaizduokite kaip atrodytų Vilniaus senamiestis, jei čia neliktų nei vieno baro ar restorano, kas daugumoje atvejų ir yra žavesys senamiesčio“, – kalbėjo vyno parduotuvės direktorius Renatas Žemaitis.
Jis džiaugėsi, kad Vilniaus senamiestis pagaliau pradeda atrodyti patrauklus, bet dabar norima žengti žingsnį atgal: „Ar įsivaizduojate sostinę kokio Europos miesto, kur to nėra?“
Jo teigimu negalima potencialiai alkoholikais vadinti žmonių, kurie nori netoli namų užsukti nusipirkti vyno ar išgerti jo kavinėje. „Man gėda už tokias šalies vadovų mintis. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų tai paaiškinti kolegoms iš užsienio. Tai visiškai neadekvačios priemonės“, – kalbėjo vyras.
Jo teigimu, vyno parduotuvė – švietėjiška. „Norime visuomenei pasakyti, kad yra ne tik pigi degtinė ir stiprus alus, bet ir kitų gėrimų, kurie turi susiklosčiusia ilgametę vartojimo kultūrą. Daugelyje Europos šalių vynas net nelaikomas alkoholiniu gėrimu, kartais net vaikams duodama paragauti“, – patirtimi dalinosi verslininkas.
„Niekas nesako, kad alkoholizmas nėra blogai. Bet tai yra liga, o ligas reikia gydyti“, – sakė R.Žemaitis.
Kaimuose – irgi prastai
Su panašiomis problemomis susidurtų ir centrinės mažųjų šalies miestų dalys, kur paprastai yra įsikūrusios bent kelios ugdymo įstaigos, o jų apsauginės zonos padengtų didžiąją dalį miestelio centro dalį.
Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos duomenimis, dėl ribojimų alkoholiu nebegalėtų prekiauti daugiau nei ketvirtadalis asociacijos narių parduotuvių.
„Kaimuose parduotuvės sukuria labai daug darbo vietų ir alkoholio prekyba sudaro tą dalį, kuri mums leidžia būti pelningais ir sumokėti mažas, bet algas“, – sakė parduotuvių Plungėje „Austolina“ vadovas Tomas Mašeckis.
Jo teigimu, negalėdamos prekiauti alkoholiu tokios parduotuvės būtų priverstos bankrutuoti.
E.Radžvilos nuomone, tai gali nesumažinti ir alkoholikų kiekio, bet priešingai – tiesiog padidinti nelegalaus alkoholio mastus.
Bijo monopolijos
Verslininkai atsargiai vertina ir specializuotų parduotuvių idėją. Jų teigimu, tokios parduotuvės turėtų apimti visas alkoholinių gėrimų rūšis, neišskiriant silpnųjų ar kitų gėrimų.
„Alkoholis visuose gėrimuose veikia vienodai. Prisigerti galima ir nuo alaus, o kultūringai elgtis išgėrus taurę konjako ar viskio“, – sakė R.Apulskis.
Verslininkai įsitikinę, kad vienų alkoholinių gėrimų gamintojams suteikus išskirtines privilegijuotas sąlygas, būtų suformuota šių gamintojų monopolija.
„Stiprus iki 7,5 proc. alkoholio turintis ir didelės apimties plastikinėje taroje parduodamas alus šiuo metu yra vienas dažniausių pirkinių tarp asmenų, kurie yra priklausomi nuo alkoholio ar geria siekdami apsvaigti. Išgėrus litrą tokio alaus gaunama tiek pat alkoholio, kiek stiklinėje degtinės“, – sakė R.Apulskis.
Jo teigimu, svarbu, kad nebūtų privilegijuotų sąlygų atskirų gėrimo rūšių gamintojams.
Su kokiomis priemonėmis verslininkai sutiktų? „Palaikysime visas priemones, kurios yra adekvačios ir subalansuotos. Pritariame tiek akcizų didinimui, tiek reklamos draudimui, tiek prieinamumo mažinimui – amžiaus cenzo didinimui ar prekybos laiko ribojimui“, – teigė E.Radžvila.
„Siūlome uždaryti „barus“, kur tiesiog yra naktinė prekyba. Kitas variantas – didinti licencijų kainą. Jei mokestis būtų kasmetinis, daugelis įsivertinų ar jiems verta pirkti ir užsidaryt visi taškai, kurie dabar licencijas turi, bet prekybos nevykdo“, – pasiūlymais dalinosi verslininkų atstovas.
