„Kas nekuria verslo, tas ir nepatiria problemų. Tokia pirmoji išvada peršasi pažvelgus į verslo sėkmių ir nesėkmių statistiką pagal Lietuvos savivaldybes, – sako „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, – juk, pavyzdžiui, verslo negandų reitinge geriausiai pasirodžiusioje Tauragėje registruota tik apie tūkstantį bent vieną darbuotoją turinčių įmonių, o prie sąrašo pabaigos atsidūrusioje Klaipėdoje veikia per šešis tūkstančius tokių verslo subjektų.
Tačiau verslo problemų labiausiai kamuojamoje – Visagino savivaldybėje – turime tik kiek daugiau nei 400 įmonių, o rekordininkas pagal veikiančių įmonių skaičių Vilnius (kone 40 tūkst. verslo subjektų) vis dėlto yra aukščiau – 54 vietoje. Tad vietą verslo nesėkmių reitinge savivaldybėms lėmė ne tik verslo aktyvumas rajone, tačiau ir čia dominuojanti registruotų įmonių veikla, verslininkų „apetitas rizikai“, verslo aplinka bei kiti veiksniai.“
Savivaldybes pagal verslo negandas – turto areštus, bankrutuojančias, o taip pat pernai metais be darbuotojų likusias įmones – reitingavome skaičiuodami, kiek jų tenka šimtui savivaldybėje veikusių juridinių subjektų. Veikiančiais subjektais laikėme tas įmones, kurios 2016 m. pradžioje turėjo bent vieną darbuotoją. Priedo, kiekvienai verslo nesėkmei taikėme skirtingus svorius: bankrotui – didžiausią, turto areštui – mažiausią.“
Verslo bėdos didmiesčiuose ir kitur
Išanalizavus surinktus duomenis paaiškėjo, kad mažiausiai nuo minėtų verslo problemų pernai kentėjo įmonės, registruotos Tauragės rajone. Į pirmąjį geriausiųjų penketuką dar pateko Šakių, Šilalės, Akmenės ir Druskininkų savivaldybės.
Labiausiai nesisekė Visagino savivaldybėje veikiantiems verslo subjektams. Kiek geresnė padėtis buvo Klaipėdos, Palangos, Kauno bei Zarasų savivaldybėse, užėmusiose atitinkamai 56-59 reitingo vietas.
Iš didžiųjų Lietuvos miestų geriausiai pasirodė Panevėžio ir Šiaulių miestai, verslo negandų reitinge užėmę atitinkamai 24 ir 30 vietas. Vilnius liko 54.
Iš kurortų geriausiai verslas 2016-aisiais jautėsi jau minėtuose Druskininkuose (5 vieta). Kiti kurortai įsitaisė kur kas žemiau. Neringa užėmė 20, Birštonas – 39, o Palangai su gausiausia tarp kurortų verslo populiacija atiteko 58 vieta.
Kur bankrotų ir areštų tirščiausia
Pagal bankrutuojančių įmonių koncentraciją šimtui rajone veikiančių verslo subjektų, geriausiai pasirodė Šilalės ir Pagėgių savivaldybės, kuriose nė viena įmonė pernai nebuvo paskelbta bankrutuojančia. Prasčiausias bankrutuojančių ir veikiančių įmonių santykis užfiksuotas Rietavo ir Visagino savivaldybėse – penkios ir daugiau bankrutuojančių įmonių šimtui. Iš viso pernai metais Lietuvoje baltą vėliavą iškėlė per pustrečio tūkstančio verslo subjektų. Tai daugiau nei 2015 m.
Pagal įmonių, kurios per 2016 m. liko be personalo, t.y. faktiškai nutraukė savo veiklą, santykį geriausia padėtis buvo Šilalės ir Pagėgių savivaldybėse. Čia šimtui įmonių, metų pabaigoje turėjusių personalą, teko atitinkamai 3,1 ir 2,2 įmonės, kuri pernai visus savo darbuotojus prarado. Beje, pastebėtina, kad Šilalės ir Pagėgių rajonuose pernai metais naujų įmonių įregistruota gerokai daugiau nei pasitraukė iš rinkos.
O didžiausia be darbuotojų likusių įmonių gausa pasižymėjo Vilniaus ir Kazlų Rūdos savivaldybės. Sostinėje šimtui įmonių, metų pradžioje buvusių su darbuotojais, teko net 14,7 juos praradusios per 2016-uosius. Kazlų Rūda nuo Vilniaus atsiliko nedaug – čia šis rodiklis siekė 11,6. Iš viso pernai metais be personalo liko 10,5 tūkst. įmonių, kurios dar metų pradžioje samdė bent vieną dirbantįjį. Užpernai ištuštėjusių įmonių buvo kiek per šešis tūkstančius.
Turto areštai mažiausiai kamavo Biržų ir Skuodo rajonų verslus. Abiejose savivaldybėse šimtui veikiančių įmonių teko atitinkamai 4,4 ir 2,4 apribojimo disponuoti turtu. Užtat šimtui Klaipėdoje ir Palangoje registruotų verslo subjektų teko net 19,4 ir 18 areštų. Per visus praėjusius metus Lietuvoje buvo įregistruota 13 tūkst. draudimų laisvai valdyti savo turtą. 2015-aisiais šis rodiklis kiek viršijo 10,6 tūkst.
Šalino iš registrų
Įmones pernai metais šienavo ne tik bankrotai ar kitos bėdos, tačiau ir valstybinės institucijos. Štai pernai metų pabaigoje Registrų centras priverstinai išbraukė iš registro per 13 tūkst. įmonių, kurios egzistavo tik juridiškai, bet realiai neveikė. Natūralu, kad daugiausia tokių įmonių buvo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Įdomu, kad po didmiesčių tarp rekordininkų pateko ir Kauno rajonas bei Palanga.
Beje, apie 4 tūkstančius verslo subjektų, daugiau nei tris mėnesius nepateikusių duomenų apie apdraustuosius, iš savo registro pernai metais išmetė ir Sodra.
