„Mes apstulbinti. O kartu – ir nuvilti. Kas Lietuvoje sugalvojo tokias taisykles, kurios verčia vos pradėjusius ūkininkauti jaunus žmones ar smulkius ūkininkus už ES paramos lėšas pirkti tik naują žemės ūkio techniką?“ – prakalbo ne vienus metus ūkininkavimo patirties turintis Vytautas Buivydas.
Šią žinią pastaruoju metu Lietuvoje pradėjo gromuliuoti ir jaunieji, ir smulkieji ūkininkai. Nei vieni, nei kiti neturi itin daug žemės. Bet norėdami ją įdirbti verčiami išlaidauti ir naujiems traktoriams, ir padargams.
Sukėlė nuostabą
„Pernai rudenį turėjome svečių – jaunųjų ūkininkų iš ES šalių. Važinėjome po Lietuvą, lankėmės visi kartu ir geresniuose, ir prastesniuose ūkiuose.
Jie stebėjosi, iš kur pas mus tiek daug naujos žemės ūkio technikos, nors ūkiai anaiptol ne visi pavyzdingi, gyvulių fermos dažnokai – apgriuvusios. Bet, žiū, ūkelis kad ir mažas, jo kieme stovi naujas traktorius“, – kalbėjo Anglijoje studijuojantis Marijus Kaniauskas.
Jis – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos tarptautinių projektų atstovas, atsakingas už mūsų šalies jaunųjų ūkininkų atstovavimą CEJA organizacijoje – Europos Sąjungos jaunųjų ūkininkų taryboje.
„Tuo metu važinėdami po Lietuvą kaip reikiant neišsikalbėjome. Taip ir nesupratau, ko gi tie ūkininkai stebisi.
Viskas paaiškėjo visai neseniai, kai mes, keli CEJA darbo grupės nariai, buvome susirinkę Briuselyje“, – sakė M.Kaniauskas.
Vienoje iš diskusijų įsisuko kalba apie tai, kaip veiksmingiau panaudoti ES paramos pinigus – ką pakeisti, kaip planuoti darbus, kad pavyktų išvengti sunkumų. Kartu – kaip dar veiksmingiau panaudoti paramos pinigus.
„Įsibėgėjus kalboms prašnekau apie tai, kad Lietuvoje technikos servisas – labai geras, kad paslaugų sektorius – gerai išplėtotas, bet pati žemės ūkio technika labai brangi.
Štai tada kolega iš Anglijos ėmė klausinėti, kodėl gi mes neperkame naudotos technikos. Sako, kad jis pats rašė projektą ir, gavęs paramos, įsigijo kelerių metų senumo padargų.
Betgi Lietuvoje to daryti nevalia – apie naudotą techniką projektuose negali būti nė kalbos. Jei jau modernizuojamas ūkis, tai nauji turi būti ir padargai, ir traktoriai.
Anglas manęs nesuprato. Esą mūsų šalyje pragyvenimo lygis nėra aukštas, o mes sugebame prisipirkti tai, kas brangiausia“, – diskusijų nuotrupų pažėrė M.Kaniauskas.
Jo teigimu, Lietuvoje galioja tokios paramos taisyklės, kurios nesuteikia galimybės rinktis. Jei jau projekte numatyta technikai skirti 50 tūkst. eurų, tiek ir tenka išleisti pirkiniui, pavyzdžiui, nedideliam naujam traktoriui.
O už tą pačią sumą ir danai, ir britai gali įsigyti ne tik panaudotą traktorių, bet ir būtinus, nors ir naudotus padargus. Mat po metų kitų technikos vertė krinta 40–50 proc., tad įgyvendinant projektą ir iš banko skolintis tenka mažiau pinigų.
„Pasirodo, turtingose šalyse, pasinaudojant ES parama kaimui, galima įsigyti ir naudotos technikos. Lietuvoje – ne.
O juk paaiškėjo, kad nuo 2014-ųjų tai daro ir slovėnai, ir net kaimynai latviai.
Kiek žinau, taisyklių, kurios pastotų kelią tokiems pirkiniams, Europa per nevalią niekam neprimetė“, – kalbėjo M.Kaniauskas.
Jis užsiminė, kad didelėms, turtingoms žemės ūkio bendrovėms tai nėra taip aktualu kaip jauniesiems ūkininkams, kurie nei pajamų daug neturi, nei dirbamos žemės. Tad jiems ir galingos technikos nereikia.
Kainos krinta sparčiai
„Praėjusių metų pradžioje pajutome, kad itin sukruto latviai. Jie traukė į Lietuvą, dairėsi ir pirko šiek tiek naudotą žemės ūkio techniką džiaugdamiesi, kad už ES paramos lėšas jiems buvo leista jos įsigyti.
Mes ir patys pernai ne su vienu kaimynu latviu esame sudarę pardavimo ir pirkimo sandorius“, – sakė Lietuvos naudotos technikos asociacijos prezidentas Eimutis Ramoška.
Kiek maždaug atpinga technika po metų kitų? Pasak E.Ramoškos, maždaug per trejus metus jos kaina susitraukia perpus.
„Lietuvoje reikalaujama, kad ūkininkai, norėdami pasinaudoti parama, pirktų tik tai, kas nauja.
Gerai, jei jie gali įsigyti traktorių, kombainų ar padargų iš garsių, senų vakarietiškų įmonių – iš jų atstovybių Lietuvoje. Taip, ji brangi, bet ji ir ilgaamžė, ir jos priežiūros servisas geras.
Bet bėda, kai beatodairiškai švaistomos ES paramos lėšos, nes nedidelį ūkį turintis žmogus priverstas pirkti naują, bet prastą techniką. Nes šioje nišoje vietos rado abejotinos kokybės technikos gamintojai iš kai kurių ES valstybių. Būna, kad po poros trejų metų ją jau tenka stumti į laužyną.
O solidaus gamintojo technika, atidirbusi penkerius metus, suremontuota ir atnaujinta dirbs dar mažiausiai dešimtį metų. Deja, tokios mūsų ūkininkai gali nusipirkti tik už pačių sutaupytus pinigus“, – kalbėjo E.Ramoška.
Jo teigimu, bankai šioje vietoje kojos nepakiša. Jei jau yra projektas ir patvirtinta parama, jie teikia kreditus – skolina tiek pinigų, kiek reikia projektui įgyvendinti.
Paramos lėšų – mažiau
2007–2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programoje Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti, aplinkai ir kraštovaizdžiui tvarkyti, kaimo gyventojų gyvenimo sąlygoms gerinti, smulkiajam verslui auginti ir užimtumui kaime didinti buvo skirta 2,286 mlrd. eurų paramos lėšų.
2014–2020 metų programos biudžetas sukasi apie 1,613 mlrd. eurų.
Milžiniškos investicijos galėjo labiau padėti didinant žemės ūkio konkurencingumą, ypač tų ūkių, kurie dominuoja Lietuvoje, – smulkiųjų, vidutinių bei pradedančiųjų.
Reikėtų keisti programą
Žemės ūkio ministerija paaiškino, kad ES teisės aktų nuostatos numato galimybę remti naudotos įrangos įsigijimą ir tokios išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, tačiau tai turi būti numatyta valstybės narės kaimo plėtros programoje.
Be to, ES teisės aktuose yra nustatytos privalomos sąlygos, kuriomis naudotos technikos ar įrangos pirkimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.
Viena sąlygų – turi būti užtikrinta, kad šiai įrangai įsigyti negauta jokios kitos paramos.
Kita sąlyga – įrangos kaina turi būti ne didesnė už įprastą rinkoje egzistuojančia kainą, o įrangos techninės charakteristikos turi atitikti taikomas normas ir standartus.
Pažymime, kad šiuo metu Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje nėra numatytas naudotos įrangos įsigijimas, todėl, norint tokią įrangą remti, būtų būtinas Lietuvos kaimo plėtros programos keitimas.
Atkreipiame dėmesį, kad klausimas dėl naudotos technikos ar įrangos įsigijimo galimybės iš paramos lėšų jau buvo svarstomas prieš rengiant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą.
Tačiau dėl aukščiau išvardintų ES teisės aktuose nustatytų privalomų sąlygų bei galimų grėsmių, tokių kaip galimi susitarimai su įmonėmis bei fiziniais asmenimis dėl technikos ar įrangos įsigijimo, rinkos kainos nustatymo problemos (nes ir tais pačiais metais pagamintų panašios paskirties mašinų techninė būklė, ir atitinkamai rinkos kaina gali skirtis ne procentais, o kartais), galimas piktnaudžiavimas.
Nes atsirastų tikimybė, kad vyktų prekyba technika arba įranga, kuri jau buvo įsigyta už ES paramos lėšas, o projektų kontrolės laikotarpis jau būtų pasibaigęs, t.y. už tą patį daiktą parama būtų skiriama du kartus.
Taip pat sudėtinga kontrolė ir administravimas (privalu užtikrinti tokių pirkimų skaidrumą bei kontrolę), buvo nuspręsta atsisakyti finansuoti naudotos technikos arba įrangos įsigijimą.
