Lietuva po 2020-ųjų: kaip gyvensime be europinių pinigų?

„Turime keletą darbų, kuriuos dar reikia nudirbti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad šiuo metu kalbėti apie gyvenimą po 2020 m. yra kiek ankstoka.

„Klausimai, kaip gyvensim 2020 m., po kitų Seimo rinkimų, yra gerokai per ankstyvi. Dabar reikia galvoti apie valstybę. Tai ne tušti ir skambūs žodžiai, juk valstybė esame visi mes. Norėtųsi, kad visus tikslus modeliuotume per šią prizmę.

Džiugu, kad matome ir žiūrime, kas mūsų laukia. Dabartinė situacija pasaulyje rodo, kad negalime nieko prognozuoti“, – sakė S.Skvernelis. – Tačiau ką mes darysime, kai paramos nebus?“

Jo manymu, reikia nuspręsti, ar gautas lėšas iš struktūrinių fondų panaudosime, ar investuosime.

„Anksčiau darėme, kad reikia panaudoti. Tai lemia tam tikrų projektų atsiradimą. Mes naudojome tuos pinigus negalvodami, kad tą infrastruktūrą reikės išlaikyti. Pradėjome plėtoti projektus, statyti baseinus, kultūros rūmus“, – kalbėjo S.Skvernelis.

„Galbūt 2020 m. mums tos paramos ir visai nereikės, galėsime patys generuoti pajamas“, – spėjo S.Skvernelis.

Arnoldas Pranckevičius: „Pinigų bus“

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigė, kad šiandien ES yra labai svarbi Lietuvai.

„Dabartinės pasaulinės tendencijos didžiausią grėsmę kelia būtent Europos Sąjungai, išpažįstančiai teisės viršenybę, laisvą žmonių judėjimą ir laisvą prekybą. Tai XXI amžiaus postmoderni politinė sistema, kuri galima sakyti eina prieš gamtos dėsnius ir žmogaus prigimtį, ji bando siaurus nacionalinius interesus sujungti į bendrą interesą.

Šiam taisyklių, nuspėjamumo ir atvirumo pasauliui iškilusių grėsmių – daug.Islamo valastybės eksportuojamas terorizmas į Europos sostines. Taip pat hibridinės grėsmės, kibernetinės atakos. Europos valstybėse siaučia ir populizmo audra. Ji iš naujo grąžina idėjas, kurias mes manėme jau palaidoję istorijos kapinyne. Tai rasizmas, homofobija, antisemitizmas ir kitos neapykantos formos. ES iškyla grėsmė, kad pasaulis eina į naują erą, kurioje gali sugrįžti ekonominiai karai, protekcionizmas ir siauro intereso gynyba, ir kurioje pagrindinė auka gali tapti ES“, – sakė A.Pranckevičius.

Specialistas ragino išlaikyti ES tiltus, o ne juos griauti.

 “Mums reikia išlaikyti ES tiltus, o ne juos griauti. Taip pat labai svarbu šiemet vykstantys rinkimai Olandijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Norisi tikėtis, kad laimės ne populizmo ir baimės jausmas, o sveikas protas ir kritinis mąstymas. Tuo tarpu valstybės narės turi suteikti naują pasitikėjimo mandatą sąjungai ir nubrėžti jos ateities viziją. Juk ne ES sukūrė šalis nares, o ES šalys sukūrė sąjungą“, – kalbėjo A.Pranckevičius.

 “Europos sanglaudos pinigų Lietuvoje bus ir po 2020 metų, galbūt jų bus ne tiek daug, tačiau,parama išliks. Lietuva bus statistiškai dalijama į dvi dalis, nes Vilniaus BVP vienam gyventojui jau pasiekė 75 procentus ES vidurkio, o likę Lietuvos regionai toliau galės pretenduoti į paramą“, –baigdamas pranešimą sakė specialistas.

Vyriausybė dar sausio mėnesio pradžioje pritarė planams pertvarkyti šalies regionus, siekiant neprarasti dalies ES paramos.

R.Dargis teigė matantis keletą pagrindinių darbų, susijusių su Lietuvos laukiančiais iššūkiais, kuriuos dar reikia įveikti.

„Pasaulyje pasikeitė supratimas. Mes norime rėkti, kas mes tokie esame. Vadinasi, kad prognozuojamumo liko nedaug. Populizmas yra auganti banga Europoje. Atlyginimai mūsų vairuotojams turi būti mokami tokie kaip Vokietijoje. Mes matome, kad valstybės galvoja apie save, o bendro kapitalo judėjimo idėja darosi kvestionuojama. Atrodo, kad pokyčių bus vis daugiau“, – apie situaciją pasaulyje kalbėjo R.Dargis.

R.Dargis teigė norintis atkreipti dėmesį ir dar į vieną dalyką – Lietuvos demografiją.

„Labai noriu atkreipti dėmesį, nuo ko priklausys Lietuvos ateitis. Pagrindinis dalykas – demografija. Anksčiau mes turėdavome apie 60 tūkst. gimimų, o dabar mažėja, per metus gimsta vos 31 tūkst. vaikų. Ką tai rodo? Kad mes traukiamės.

Šiandien gimdo dar tie, kurių buvo 60 tūkst. Mūsų gyventojų mažės. Mūsų mažėjimas daug spartesnis, nei mes manome. Lietuva sensta. Vidutinis gyventojų amžius – 43 metai. Tai svarbiausias darbas, turime sutarti, ką darome. Darbo jėgai tai didžiausi netekimai. Tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvavimą“, – sakė R.Dargis.

Pasak jo, čia lengvų vaistų nėra, reikia veikti.

„Lengvų vaistų nėra, nėra recepto, kaip padidinti gyventojų skaičių. Patogu ar nepatogu kalbėti, mums reikia kalbėti apie žmonių pritraukimą iš kitų šalių“, – kalbėjo R.Dargis.

„Viltis – kvailių motina, bet mums reikia ne jos, o susėsti ir sutarti, ką darome“, – baigdamas pranešimą sakė R.Dargis.

SEB grupės vyriausiasis strategas M.Daheimas gyrė Lietuvą už jos augančią ekonomiką, tačiau teigė matantis dar daug laukiančių grėsmių tiek ekonomikoje, tiek žiūrint ir į politinę situaciją.

„Mes turime turėti vilties, nes matome politinius įvykius, kurie vyksta pasaulyje. Matyti, kad euro zona eina į priekį, kalbant apie vartotojų pasitikėjimą.

Man sakė, kad ekonomikos Europoje artės viena prie kitos, o iš skaičių matome, kad viskas taip ir nutiko. Baltijos šalyse kainos išties auga, o tai nesukuria ekonominio saugumo jausmo, todėl žmonės ir vartoja daugiau“, – sakė M.Daheimas.

„Klausimas: kaip atrodys Europa po 2020 m.?“ – klausė jis.

Anot jo, Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims numatoma gera prognozė.

„Aš pažiūrėjau į Tarptautinį valiutos fondą, jie man parodė kitą perspektyvą. Lietuva, Latvija, Estija pagal Tarptautinio valiutos fondo perspektyvą augs daugiau nei Europos vidurkis. Atrodo, kad prognozuojamas optimistiškas Baltijos šalių augimas“, – prognozavo ekonomistas.

Nors ES šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, M.Daheimo teigimu, daugiausia klausimų kelia politinė situacija, šiuo metu esanti pasaulyje.

„Pastaraisiais metais iškilo didelių abejonių dėl ES gyvavimo. Manau, kad Vokietija padarė didžiulę klaidą atverdama sienas, todėl šiandien tai yra didžiulė problema. Panaši situacija ir su Jungtine Karalyste, tačiau ji gina savo sienas.

Mes matome, kad daugelyje šalių artėja rinkimai. Italijoje rizika ta, kad matome kairiųjų partiją, kuri nori referendumo dėl ES narystės. Olandijoje taip pat laukia rinkimai. Birželį – rinkimai Prancūzijoje. Tai rizikos, apie kurias reikia kalbėti“, – sakė M.Daheimas.

Pasak M.Daheimo, Lietuvai galimi trys scenarijai.

„Pirmasis – kapanojimasis. Antrasis – suirimas. Jis jau vyksta, nes pradedamos kontroliuoti šalių sienos. Galime sulaukti žmonių laisvės, judėjimo apribojimų. Trečiasis – tolesnė integracija. Manau, tai vyks toliau, o „Brexit“ nesukels noro kitoms šalims sekti tokiu pavyzdžiu“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, galime paspėlioti, kas laukia ir viso pasaulio.

„Mes galime spėlioti, kad 2020 m. valdžioje bus tos pačios partijos, tačiau nežinome, ar kai kuriose valstybėse bus populistinės partijos. Manau, kad ES turės reformuotis, padaryti daug, kad reformos įvyktų, bus nuolaidų populistams, bus protingų apribojimų dabartinėms taisyklėms bei didesnis gynybinis bendradarbiavimas. Ne viskas taip blogai“, – prognozavo M.Daheimas.

Ekonomistas mato ir dar daugiau grėsmių, kurios laukia Lietuvos: „Tai senstanti visuomenė, emigracija. Didelis spaudimas ir darbo rinkai, jėgai. Tai svarbiausias dalykas, kurį Lietuvoje reikia spręsti artimiausiais metais.“