Būta laikų, kai į Aziją lietuviai siuntė ir pigiausios kiaulienos bei jos subproduktų, pavyzdžiui, uodegyčių. Tačiau afrikinis kiaulių maras užtrenkė kiaulienos eksporto duris.
Kinai valgo viską, kas tik juda, pavyzdžiui, skrudina žiogus bei tarakonus. Jiems priimtina ir šuniena, ir gyvatiena. Tad ir iš paukštienos subroduktų, pagardinę prieskoniais, jie sugeba pasigaminti patiekalų, kurie prilygsta delikatesui.
Pavyzdžiui, vištų kojeles kinai marinuoja, apkepa ir parduoda po dolerį ar net du už vienetą.
Gamina nacionalinį patiekalą
„Kinai noriai perka paukščių pėdutes. Kai apie 2012-uosius atsirado pirmosios prekybos su jais sutartys, pirmiausia ir buvo susitarta štai dėl jų pardavimo“, – sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.
Šiuo metu į Aziją – Vietnamą bei Honkongą – siuntos su šalutiniais produktais bei subproduktais gabenamos iš įmonių grupei „KG Group“priklausančių Vilniaus bei Kaišiadorių paukštynų.
„Užpernai į Aziją buvo išgabenta koks šimtas tonų, o 2016-aisiais, per sausį – lapkritį iš Lietuvos į Kiniją buvo išsiųsta 350 tonų paukštienos pėdučių. Gana nemažai vištų subroduktų, tačiau įvairesnių, nuperka Vietnamas, pernai – arti 3 tūkst. tonų“, – kalbėjo V.Tėvelis.
Pasak įmonių grupės „KG Group“ atstovės Laimos Staknytės – Patinskienės, pastaruoju metu šalutinių produktų ir subroduktų eksportas į Azijos šalis siekia kone 200 tonų per mėnesį, dauguma jų ir sudaro paukščių pėdutės.
Paukštieną kerta kaimynai
„Šiuo metu Lietuvoje esantys paukštynai per metus eksportuoja daugiau nei 50 tūkst. tonų paukštienos – maždaug 40 proc. to, kiek užauginama.
Daugiausia jos nuperka latviai bei estai. Gana daug iš mūsų paukštienos nuperka olandai, nemažai jos produktų pasiekia Jungtinę Karalystę bei Skandinavijos šalis“, – sakė V.Tėvelis.
Paukštienos siuntos pasiekia ir Kazachstaną, ir Vietnamą. Pernai per sausį-lapkritį ir į Honkongą jos buvo išgabenta kone 900 tonų.
Apskritai paukštininkystė Lietuvoje – bene vienintelė žemės ūkio šaka, kurią Rusijos embargas kliudė mažiausiai.
„Prieš embargą nedaug prekiavome su Rusija, tad tiesiogiai nuo jo beveik nenukentėjome. Tačiau 2014-ųjų rugpjūtį prasidėjęs embargas palietė kitas ES šalis, kurios aktyviau prekiavo su Rusija, pavyzdžiui, Lenkiją.
Tad ES paukščių augintojai suskato ieškoti kitų rinkų. Lietuva yra viena tų šalių, kur lenkiškos vištienos gerokai padaugėjo“, – užsiminė asociacijos vadovas.
Maitina ir vokiečiai
Azijos šalis iš Lietuvos pasiekia šiek tiek ir mėsos, pavyzdžiui, pernai, per 11 mėnesių, šaldytos galvijienos į Honkongą buvo išgabenta apie 300 tonų.
Nei kiaulienos, nei avienos Rytų kryptimi negabenama.
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, afrikinis kiaulių maras senokai nutraukė kiaulienos eksportą į Kiniją.
„Kinai kiaulieną noriai perka, tačiau ne išpjovas ne nugarinę ir ne kumpį, bet pigesnę mėsą, subroduktus – taip pat. Visa tai gabena tos Europos šalys, kuriose ypač stipri kiaulininkystė. Tai Vokietija, Danija, Italija. Ypač didelis eksportas iš Danijos, kur skerdyklos kone iš karto mėsą krauna į konteinerius ir laivais plukdo į Kiniją. Kinai yra nusipirkę Lenkijoje gamyklą, kuri anksčiau priklausė amerikiečiams. Ji turėjo išjudinti kiaulienos eksportą į Kiniją, tačiau afrikinis kiaulių maras sumaišė kortas. Jis gąsdina kinus“, – sakė A.Baravykas.
Eksporto kelias platėja
Pernai rugpjūtį Kinijos akreditavimo ir sertifikavimo administracija suteikė teisę Lietuvos pienininkams eksportuoti savo produkciją į šią valstybę.
„Vilkyškių pieninė“ šiemet į Kiniją išsiuntė pirmąjį 20 tonų konteinerį mocarelos sūrio.
Į Kiniją eksportuojama medienos ir jos dirbinių, chemijos pramonės produktų, baldų, drabužių, lazerių, reklamos bei logistikos paslaugų.
Savo produkciją gabena „Birštono mineraliniai vandenys“, „Vilniaus degtinė“, „Stumbras“.
