Duona, alus, šprotai, imunitetą stiprinantis gėrimas iš kriaušių sulčių – tai tik dalis produktų, kuriuos šiemet latviai atsivežė į Vokietijoje, Berlyne, vykstančią žemės ūkio ir maisto parodą „Žalioji savaitė 2017“.
Latvių stendas – prie pat lietuvių, tad kaimynai stebi vieni kitus, kaip jiems sekasi prekiauti.
Bet paroda yra viena, o tarptautinė prekyba – kas kita. Deja, bent jau pagal maisto ar žemės ūkio produktų eksportą į tolimesnes šalis kaimynai mus lenkia.
– Lietuviai ką tik išsiuntė į Kiniją pirmąjį konteinerį su sūriais. Latvija pieno gaminius ten eksportuoja jau pustrečių metų. Ar sunku buvo juos įsiūlyti kinams? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Latvijos žemės ūkio ministro Janio Duklavo.
– Be abejonės. Surasti kitų rinkų visada yra sunku. Akivaizdu, kad visoms trims Baltijos valstybėms Rusijos rinka buvo labai svarbi. Mes parduodavome jiems ne tik pieno produktus – mėsos kombinatams gabendavome gyvas kiaules, į Rusiją plūdo ir žuvų konservai.
Staiga 2014-ųjų rugpjūtį Rusijos rinka sprogo. Mums jos nebėra. Viskas baigta. Užtat dabar, praėjus nuo tos katastrofos trejiems metams, maisto produktus jau gabename į 18 valstybių, į Kiniją – taip pat.
Čia daugiausia verslininkų nuopelnas. Nes ministerija dalyvauja tik tol, kol gauname prekybos leidimus. Dar 2015-ųjų pavasarį teisę eksportuoti į Kiniją gavo didžiausi Latvijos pieno perdirbėjai „Rigas piena kombinate“ ir „Valmieras piens“.
Yra įmonė, kuri Kinijoje stato dvi gamyklas.
Tai – verslininkui Andrejui Beschmelnickiui priklausantis koncernas „Food Union“, kuris investuoja 200 mln. eurų. Gamyklos pradės veikti 2018 metais ir abi per parą perdirbs 500 tonų pieno. Telydi juos sėkmė – žaliavą juk jie gabens iš Latvjos.
– Dauguma lietuviškų prekių JAV rinką pasiekia per tiekimo bendrovę „Food Depot International“. Jos atstovai yra užsiminę, kad su Latvijos verslininkais kartais būna lengviau susikalbėti nei su lietuviais. Kaip latviams klostosi prekyba su JAV?
– Viskas labai paprasta. Latvijoje yra įmonių, kurios pačios, savo jėgomis, pasiekė tai, ką turi. Rado atstovų, pirkėjų.
Pavyzdžiui, kartą per mėnesį vienas mūsų kooperatyvas eksportuoja į JAV po porą konteinerių šaldytos varškės. Tai – asmeniniai jo ryšiai su amerikiečiais.
Didysis saldainių gamintojas „Laima“ visa tai, ką anksčiau parduodavo Rusijoje, dabar parduoda Amerikoje.
Žuvų perdirbėjų prekybos apimtis kol kas kukli, nes nebaigtas sertifikavimo procesas. JAV įmonės, kurios perka iš mūsų gaminius ir ten platina, dabar turi gauti vienkartinį valstybės institucijų leidimą. Tai nerimta. Reikia baigti sertifikavimo procesą, tuomet eksporto kiekis nebus ribojamas.
Vis dėlto didžiausias mūsų rūpestis – pienas. Jo primelžiama dvigubai daugiau, nei patys Latvijoje suvartojame.
– Tačiau Lietuvos pieno perdirbėjai nemažai jo nuperka Latvijoje?
– Taip, po 500 tonų kasdien. Turiu pagirti savo šalies ūkininkus – pienas labai kokybiškas. Nes fermos yra didelės, šiuolaikiškos.
Smulkiuose ūkiuose, kuriuose pieno bidonai vis dar nuleidžiami į šulinį, kad atšaltų, negali jis būti kokybiškas.
Lietuvoje, kiek žinau, dar labai daug smulkių pieno ūkių. O kooperatyvai tėra pieno perpirkėjai – perdirba jį vos vienas kitas.
– Kaip sekasi mūsų investuotojams Latvijoje, pavyzdžiui, įmonei „Linas Agro“, kuriai dabar priklauso Kekavos paukštynai?
– O, mes labai patenkinti tuo, kad lietuviai investavo. Už paukštynus jie sumokėjo 30 mln. eurų ir puikiai tvarkosi. Tai didžiulė kompanija, kuri tiekia vištieną didiesiems prekybos tinklams.
Lietuviai apskritai korektiški, jie puikiai dirba.
Dairosi į Braziliją
Parodoje „Žalioji savaitė“ jau būta ne vienos akistatos su galimais Lietuvos žemės ūkio produktų pirkėjais. Daugiausia kalbos sukosi apie grūdų bei pieno eksportą.
Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, jo kolega iš Brazilijos Blairo Maggi, kuris yra ne tik ministras, bet ir vienos didžiausių pasaulio sojų pupelių auginimo kompanijų „Amaggi Group“ steigėjas, Berlyne turėjo tik du dvišalius susitikimus su ES atstovais, vieną jų – su lietuviais.
Prekyba su Brazilija šiuo metu užima mažiausią Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį. Eksporto struktūroje Brazilija buvo paskutinėje – 133-iojoje vietoje, tačiau šiuo metu vyksta derybos dėl leidimų ir eksporto į šią šalį.
