„Gali būti, kad 2016-ieji įeis į istoriją kaip pirmi rimtesnio Įmonių registro valymo metai, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – jei per 2015 m. buvo išregistruota mažiau nei 5 tūkst. juridinių subjektų, tai per 2016 m. šis skaičius pašoko iki daugiau kaip 17 tūkstančių, iš kurių net 13,6 tūkst. teko lapkričiui ir gruodžiui.
Didžioji dauguma išregistruotųjų – tik juridiškai egzistuojantys, bet realiai neveikiantys juridiniai subjektai, kuriuos „Registrų centras“ teisės aktų numatyta tvarka priverstinai išbraukė iš Įmonių registro. Įdomu pažymėti, kad pernai metais mokesčių mokėtojų registrą valė ir Valstybinis socialinio draudimo fondas (Sodra), kuris iš savo duomenų bazės išbraukė apie 4 tūkst. darbdavių, ilgiau nei tris mėnesius nepateikusių duomenų apie įdarbintuosius.“
Kaip rodo įmonių, kurias „Registrų centras“ išregistravo per paskutinius du 2016 m. mėnesius, analizė, faktiškai visos išbrauktos įmonės neturėjo jokių skolų Sodrai, o turto areštais galėjo „pasigirti“ tik keli pašalinti iš registro subjektai. Viena to priežasčių – būtina priverstinio išregistravimo sąlyga, kad iš registro braukiama įmonė neturėtų skolų valstybei. Iš kitos pusės, skolų nebuvimas liudija, kad didžioji dalis išregistruotų įmonių rimtesnių skolų ar problemų greičiausiai taip ir nespėjo prisidaryti. Jau vien todėl, kad neturėjo darbuotojų. 2011 metais bent vieną dirbantįjį samdė tik 370 įmonių iš 13,6 tūkst. išbrauktų iš registro. 2016 m. pradžioje bent vieną darbuotoją turėjo jau tik 171 įmonė.
Be to, peržiūrėjus įmonių veiklos istoriją, matome, kad tik kas dešimta įmonė, apleidusi registrą, turėjo reikalų su teismais, o hipoteka naudojosi tik 80 verslo subjektų.
Kur, kada ir kokių išregistruotųjų daugiausia
Didžioji dauguma 2016 m. pabaigoje istorija tapusių įmonių buvo įregistruotos Vilniuje (30,6 proc.), Kaune (17,4 proc.), Klaipėdoje (5,7 proc.), Šiauliuose (4,0 proc.) ir Panevėžyje (3,4 proc.). Įdomu, kad iškart po lyderių penketuko atsidūrė Kauno rajonas (2,0 proc.) ir Palanga (1,9 proc.).
Tarp išregistruotų juridinių subjektų liūto dalį (90,6 proc.) sudarė verslai, įkurti dar XX amžiuje, ypač paskutinio dešimtmečio pirmojoje pusėje. Natūralu, kad tarp išbrauktų iš registro daugiausia individualių įmonių (60,5 proc.). Antroje vietoje – uždarosios akcinės bendrovės (29,5 proc.), trečioje kiek netikėtai atsidūrė žemės ūkio bendrovės (4,3 proc.). Tarp pernai metų pabaigoje baigusių savo egzistavimą dar 35 užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybės, 32 užsienio įmonių filialai, 71 asociacija, 18 labdaros ir paramos fondų.
Dauguma išregistruotųjų taip ir liko neapsisprendę, kokiu verslu užsiims. Konkrečią veiklą nurodė tik kiek daugiau nei 30 proc. „pasibaigusių“ įmonių. Tarp jų populiariausia buvo mažmeninė prekyba (17,8 proc.), visuomeninis maitinimas bei gėrimų pardavimo veikla (7,0 proc.), medienos pjaustymas ir obliavimas (4,4 proc.) bei komiso prekyba (2,5 proc.).
Įdomu, kad į lapkritį-gruodį išbrauktų įmonių sąrašą pateko ir 22 juridiniai subjektai, įregistruoti masinio įmonių registravimo vietose. Pavyzdžiui, penki iš jų naudojosi adresu Architektų 56-101, Vilniuje, kuriame iš viso įregistruotos net 1263 įmonės. Nemažai tokiais adresais atidarytų įmonių sudaro juridiniai subjektai, įsteigti ne verslui vykdyti, o gauti galimybę netrukdomai keliauti po Šengeno erdvę.
„Kaip teigia VĮ „Registrų centras“, Lietuvoje šiuo metu įregistruota apie 222 tūkst. įvairių juridinių asmenų. Tačiau, tokių, kur dirba bent vienas darbuotojas, Sodros duomenimis yra tik apie 99 tūkst. Tad visiško įmonių registro išvalymo nuo realiai neveikiančių juridinių subjektų dar reikės ilgokai palaukti,“ – reziumuoja „Creditreform Lietuva“ vadovas.
