Įstatymo projektas dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
prevencijos jau yra parengtas ir jį apsvarsčius Vyriausybei, bus
perduotas Seimui. Apie tai žurnalistus informavo Lietuvos bankų
asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas, po antradienį vykusio
pokalbio su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
„Tai jautrūs dalykai, kadangi yra giminės, padėjėjai,
dalykiškai susiję asmenys.
LBA siūlymas buvo sukurti centralizuotą valstybinį registrą ir
deklaruoti šie interesus.
Bankai neturi vykdyti policijos funkcijos. Siūlytume, kad politikai patys
deklaruotų tuos interesus, o mes gautume prieigą ir matytume“, –
teigė S.Kropas.
Pasak jo, registro kūrimu turėtų rūpintis Vyriausioji
tarnybinės etikos komisija.
Pataisų juodraštyje numatyta, kad į šį registrą patektų ir
valstybės vadovai, ir parlamentarai bei ministrai, jų pavaduotojai,
Seimo, Vyriausybės ir ministerijų kancleriai.
Taip pat merai, savivaldybių
administracijų direktoriai, visų teismų ir tų teisminių
institucijų, kurių sprendimai nebegali būtu skundžiami, atstovai.
Stebimi būtų ir centrinio banko vadovas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai,
valstybės kontrolierius, ambasadoriai, laikinieji reikalų
patikėtiniais, nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai,
o taip pat aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai,
tarptautinių organizacijų nariai.
Į registrą siūloma įrašyti ir politinių partijų vadovus bei
jų pavaduotojus, o taip pat valstybės valdomų įmonių valdymo ar
priežiūros organų narius.
Visi šie svarbias viešąsias pareigas užimantys asmenys
turėtų deklaruoti artimus šeimos narius (sutuoktinius,
sugyventinius, tėvus, brolius, seseris, vaikus ir jų antrąsias
puses), o taip pat – ir pagalbininkus, turinčius iš viešąsias
pareigas užimančių asmenų naudos arba dalykinių santykių.
Pastarieji kol kas dar nėra konkrečiai apibrėžti.
S.Kropas teigė neturintis informacijos apie atvejus, kad į
teisėsaugos akiratį būtų patekę vietos politikai ar su jais
susiję asmenys dėl įtartinų finansinių operacijų.
Pagal dabartinę tvarką teisėsaugos institucijoms bankai
perduoda informaciją apie visus sandorius, viršijančius 15 tūkst.
eurų.
S.Kropas be kita ko sako, kad šios ES direktyvos perkėlimas į
Lietuvos teisę palengvintų ir mūsų šalies stojimą į Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).
Lietuva siekia prie EBPO prisijungti 2018 metais.
